Šiaulių miesto formavimosi pamatai ryškiai matomi XVII a. istorijos šaltiniuose. 1649 ir 1650 m. dokumentuose minimos Vilniaus, Rūdės, Dvaro gatvės, kurių pavadinimai yra išlikę iki šių dienų. Žinoma, kad jos vedė į to ...Skaityti daugiau
1616 m. pradeda veikti Šiaulių ekonomija – institucija, vienijusi ir valdžiusi karališkuosius regiono dvarus ir jų žemes iš Šiaulių ekonomijos dvaro, įkurto Šiaulių mieste. Dvaro pastatas iki sudegimo per gaisrą 1736 m. ...Skaityti daugiau
Ne visos priverstinės reformos atneša vien tik blogus padarinius ir nepasiūloma jokių naudingų naujovių, kurių kraštui trūko iki tol. Taip pat ne visi tironai gali būti tik valdžios ištroškę savimylos, kurie neturi nė kr...Skaityti daugiau
Visada garsėjęs kaip stovintis išskirtinai lietuvių gyvenamose apylinkėse, iš pradžių miestas nenoriai įsileido kitų tautų atstovus. Pirmuosius Šiauliuose nusprendusius įsikurti žydus prekeivius miestas įsileido, nes tur...Skaityti daugiau
1791–1795 m. Šiaulių miesto gyventojai tampa svarbūs sprendžiant miesto savivaldos klausimą. Kaip ekonomijos ir valsčiaus centras, kuriame sutelktos visos pagrindinės krašto valstybinės institucijos, miestas pareiškia norį...Skaityti daugiau
Iš karto po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo ir Lietuvos krašto užėmimo Rusijos imperatorė Jekaterina II, remdamasi Rusijos įstatymu „Malonės raštas miestams“, 1785 m. Šiauliams suteikia šias privilegijas i...Skaityti daugiau
Šiauliai, po daugybės gaisrų, kitų persekiojusių kataklizmų ir stebuklingo gebėjimo po kiekvieno jų atsistatyti, pelnytai gali vadintis miestu feniksu, šis įvaizdis išlieka ir XIX a. Miestą du kartus reikšmingai palietė s...Skaityti daugiau
XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje jau yra žinomas detalus Šiaulių vaizdas, kuris užfiksuotas 1800-1801 m. sudarytame miesto plane. Tai pirmas miesto ir vienas iš pirmųjų tokių detalių kartografinių darbų Lietuvos isto...Skaityti daugiau
Ekonominį ir pramoninį miesto potencialą skatino besikuriančios vietos įmonės. XIX a. pradžios Šiaulius galima vadinti agrariniu ir prekybiniu miestu, kuriame didžioji gyventojų dalis vertėsi žemdirbyste, nors ir neturėdam...Skaityti daugiau
Dar iki XIX a. pabaigos įrengtas pagrindinių gatvių ir namų apšvietimas, kuriam lėšų skirta iš miesto biudžeto. XX a. apšvietimo įrengimu jau rūpinosi privačios įmonės: Ch. Frenkelio odų fabrikas, brolių Nurokų odų ...Skaityti daugiau