Žydų bendruomenės kūrimosi mieste užuomazgos

Visada garsėjęs kaip stovintis išskirtinai lietuvių gyvenamose apylinkėse, iš pradžių miestas nenoriai įsileido kitų tautų atstovus. Pirmuosius Šiauliuose nusprendusius įsikurti žydus prekeivius miestas įsileido, nes turėjo paklusti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio suteiktoms privilegijoms. Tai vyko ne todėl, kad vietiniai buvo priešiški kitoms tautoms, kiek labiau dėl to, kad bijojo, beje, gan pagrįstai išaugsiančios ekonominės konkurencijos, mat žydai nuo seno visur garsėjo kaip puikūs pirkliai ir įvairių prekių gamintojai. XVIII a. pradžioje Šiaurės karo prišauktas maras, kuris sunaikino Šiaulių vietos bendruomenę, privedė prie to, kad iki tol su tam tikromis išlygomis galiojęs draudimas žydams kurtis Šiauliuose 1736 m. buvo panaikintas. Toks sprendimas iš pradžių buvo pasitiktas miestiečių protestais, bet ilgainiui su tuo buvo ne tik susitaikyta, bet miestas tapo vienu iš žydų kultūros židinių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje.

1. urbanistika
2. gyventojai
3. prekyba