Šiaulių miesto augimas ir didžiosios statybos

Šiaulių miesto formavimosi pamatai ryškiai matomi XVII a. istorijos šaltiniuose. 1649 ir 1650 m. dokumentuose minimos Vilniaus, Rūdės, Dvaro gatvės, kurių pavadinimai yra išlikę iki šių dienų. Žinoma, kad jos vedė į to laiko Šiaulių centrą – turgaus aikštę. Gatvių pavadinimai liudija, kad Šiauliai tuo metu jau buvo tapę miestu, nes kaimai ar kitos mažos gyvenvietės gatvių neturėdavo, tik kelius ir keliukus. Vienos iš gatvių pavadinimas Dvaro nurodo, kad mieste jau esama dvaro.

Aplink turgaus aikštę apsigyveno turtingiausi miesto gyventojai, įsisteigė teismas, kitos institucijos, kūrėsi verslai, darbavosi amatininkai. Šalia turgaus aikštės (pietryčiuose) buvo didelis bažnyčios sklypas. Iki XVII a. pradžios čia stovėjo medinė bažnyčia, 1617 m. pradėta statyti mūrinė. Teigiama, kad pirmos krikščioniškos kapinės buvo įrengtos prie XV a. viduryje pastatytos medinės katalikų bažnyčios, stovėjusios greta dabartinės Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros. Naujoji mūrinė bažnyčia pastatyta XVII a. Šių statybų iniciatorius – Vilniaus vaivada Kristupas Radvila Našlaitėlis, kuris tuo metu valdė jam priskirtą Šiaulių žemę, tačiau jis mirė 1616 m., nesulaukęs statybų galo. Mūrinė bažnyčia buvo baigta tik XVII a. viduryje. Jo pradėtą iniciatyvą tęsė ir palaikė žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius, o visų statybų organizatorius buvo kunigas Petras Tarvainis. Šis aktyvus žmogus atvyko į Šiaulius 1614 m. iš Aukštaitijos parapijos ir iš karto ėmėsi įgyvendinti mūrinės bažnyčios projektą. Tai jam priklauso didžioji dalis nuopelnų, kad ši bažnyčia buvo pastatyta. P. Tarvainis suorganizavo statybinių medžiagų pirkimą iš vietos didikų ir užtikrino bažnyčios žemės valdų ribų nustatymą, dėl ko jam teko kovoti su miesto dvaru ir vietos gyventojais, nenorėjusiais pripažinti šių ribų. Beje, šiam veikliam kunigui priklauso ir kitas nuopelnas, tai – 24 puslapių knygelė, maloningasis kreipimasis į Žemaitijos vyskupą Jurgį Tiškevičių, 1634 m. atvykusį pašventinti bažnyčios. Šis tekstas pavadintas „Linksmasis pasveikinimas“ yra pirmasis rašytinis pasakojimas apie Šiaulius, kuris parašytas silabine eilėdara, ir pirmasis silabinio eiliavimo barokinės poezijos pavyzdys lietuvių literatūroje.

 

Planas nuo Gargždų į Kauną

Planas nuo Gargždų į Kauną.

Petras Tarvainis 82 p

Petras Tarvainis 82 psl.

Petras Tarvainis 89 p

Petras Tarvainis 89 psl.

23
Sau
2018

Facebook

Palikti atsiliepimą

Jūsų el.paštas nebus publikuojamas
*