Šiaulių ekonomijos atsiradimas ir jos reikšmė valstybei

1616 m. pradeda veikti Šiaulių ekonomija – institucija, vienijusi ir valdžiusi karališkuosius regiono dvarus ir jų žemes iš Šiaulių ekonomijos dvaro, įkurto Šiaulių mieste. Dvaro pastatas iki sudegimo per gaisrą 1736 m. (beje, dvaro pastatas buvo sudegintas ir anksčiau, pvz.,  1657 m., kada mieste siautėjo švedų kariuomenė) buvo medinis, ir tik po šio gaisro iš karto pradėtas atstatinėti mūrinis. Jo statybos truko iki XVIII a. galo. Šiaulių ekonomija – didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonomija. Kiek paradoksalu, kad Šiauliai ekonomijoje nepirmavo nei dydžiu, nei gyventojų skaičiumi, nei ūkine situacija. Pačių ekonomijų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo tik 5, o jų statusas ir reikšmė buvo ypatingi, t. y. siekta, kad valdovas nepainiotų valstybės ir savo iždų, taigi po Žygimanto Augusto mirties renkamų svetimšalių valdovų finansinė ir ūkinė politika vietos diduomenę mažai tepalietė. Valdovas iš ekonomijų gaudavo pajamas į savo iždą, kad galėtų išlaikyti dvarą, bet jis negalėjo šių valdų įkeisti, užstatyti ar parduoti kam kitam iki gyvos galvos. Ekonomijos galėjo būti tik išnuomojamos, kas paprastai ir buvo daroma, bet tik tam tikram laiko tarpui ir tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiams, tad šios valdos tapo valstybinės reikšmės ir jų vaidmuo buvo itin svarbus vidaus politikoje, tolesnėje valstybės raidoje. Ilgainiui šis specialus statusas prisidėjo prie Šiaulių kaip miesto iškilimo.

Kad švietimas Šiauliuose buvo vienas iš svarbiausių prioritetų, rodo šis faktas – 1617 m. minima, kad Šiauliai turi mokyklą. Mauricijus Griškevičius (Hriškevičius) rašo apie bažnyčios kleboniją ir prie jos įkurtą mokyklą ir konstatuoja, kad ji čia buvusi ir anksčiau. Tad vietos gyventojai visada turėjo poreikį šviestis, lavintis. Galimai šis poreikis jiems atsirado dar 1445 m., kada mieste pastatoma bažnyčia, kuri tampa ne tik tikėjimo, bet ir švietimo šventoriumi. Manytina, kad pagal visoje Europoje vyravusias tradicijas ilgainiui greta bažnyčios turėjo atsirasti ir mokymosi įstaiga, kurioje galėjo būti rengiami ateities šviesuomenės atstovai.

XVII a. antrojoje pusėje Šiaulių ekonomiją jau valdo Sapiegų giminė. 1680 m. sudarytame dvaro inventoriuje aptinkama žinių ne tik apie ekonomijos dvarą, bet ir jo valdas, kurių gale esančioje ūkinėje dalyje, be malūnų, stovi alaus darykla. Tai seniausia žinoma darykla Lietuvoje, kuri vėliau suklesti ir tampa reikšminga Šiaulių miesto ir krašto ekonomikai, ir gyvuoja iki šių dienų.

Kad Šiauliai  buvo svarbus ekonomijos vienetas, liudija 1699–1700 m. sudarytas kelių planas, kurį besiveržiančios į kraštą Šiaurės karo metu švedų kariuomenės užsakymu sudarė samdyti saksų kartografai. Pažvelgus į plano legendas, matyti, kad Šiauliai yra aiškiai išskirti kaip didžiausias tų apylinkių urbanistinis darinys, kuriame susiduria visi pagrindiniai keliai. Čia taip pat užfiksuota Šiaulių bažnyčia, kuri akivaizdžiai išskirta kaip didžiausias statinys.

Jeronimas Valavičius

Jeronimas Valavičius.

Mauricijaus Hriškevičiaus Šiaulių ekonomijos istorija (titulinis lapas)

Mauricijaus Hriškevičiaus Šiaulių ekonomijos istorija (titulinis lapas).

23
Sau
2018

Facebook

Palikti atsiliepimą

Jūsų el.paštas nebus publikuojamas
*