karyba – Šiaulių Istorija

Šiauliai dabar

Šiaulių TIC — Sun, 04 Feb 2018 14:28:42 +0000

Šiauliai yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas, Šiaurės Lietuvos mokslo, kultūros ir ekonomikos centras, išlaikęs gilias pramonės ir verslių žmonių miesto tradicijas. Tai Lietuvos miestas, kuriame gyvena per 106 tūkstančius gyventojų, bet miesto plotas beveik lygus Klaipėdai, nes sovietmečiu prijungus Zoknių oro uostą ir apylinkes bei pastačius pietinę dalį/rajoną miesto teritorija išaugo dvigubai. Vienu metu Šiauliai buvo trečia pagal dydį Lietuvos gyvenvietė, tik vėliau Ginkūnų mikrorajoną atskyrus nuo miesto, vėl grįžta ketvirtos vietos. Didžiąją gyventojų dalį sudaro lietuviai. Taip buvo ne visada. Dar praėjusio amžiaus pradžioje didžiąją dalį gyventojų sudarė žydai, palikę mieste gilų istorinį, kultūrinį, ekonominį pėdsaką, taip pat rusai, vokiečiai bei kitų tautinių bendrijų nariai.

Šiauliai į savivaldos statybos darbus įsitraukė vos tik Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais būtent Šiauliai sukūrė pirmąją demokratinę savivaldybę Lietuvoje. Tad nieko stebėtino, kad nė mėnesiui nepraėjus po Nepriklausomybės akto paskelbimo, šiauliečiai jau rinkosi į pirmąją miesto Liaudies deputatų tarybos (netrukus pervadintos į Šiaulių savivaldybės tarybą) sesiją, kur išsirinko pirmininką, kurį po poros savaičių pakeitė išrinktas miesto meras.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiaulius aplankė, čia pasimeldė ir ilsėjosi pakeliui į netoli miesto stovintį Kryžių kalną (Jurgaičių piliakalnį) keliavęs popiežius Jonas Paulius II. Po šio vizito jo specialiu dekretu Šiaulių Petro ir Pauliaus bažnyčiai suteiktas katedros titulas, taip paverčiant faktu dar Motiejaus Valančiaus pasakytą teiginį apie jo laikais jau 400 metų čia skaičiavusią Žemaitijos katedrą bei įkuriama Šiaulių vyskupija.

Nuo 1993 m. „Aušros“ muziejus pradeda sparčiai plėsti ir savo žinion perima patalpas/įstaigas: Radijo ir televizijos ir Dviračių muziejai bei Ch. Frenkelio vila. Pastaruosiuose 1995 m. pradedami rekonstrukcijos darbai, po kurių įvykdymo, vila tampa nauja kultūrine-reprezentacine vieta, daugumos mieste vykstančių aukštosios kultūros renginių centras, kurio vidaus patalpose bei vidiniame kieme vyksta parodos, susitikimai su menininkais, koncertai, spektakliai, meno festivaliai. 2009 m. pagal „Aušros“ muziejaus parengtą projektą Lietuvos ir Norvegijos (pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) valstybių lėšomis atrestauruotas ir pritaikytas visuomenės reikmėms vienas iš svarbiausių Šiaulių miesto kraštovaizdžio akcentų bei etnokultūros, tradicinių amatų puoselėjimo židinys Žaliūkių malūnas ir greta atstatyta XIX a. malūnininko sodyba. Greta šių projektų, muziejus realizavo vieno savo padalinių, Fotografijos muziejaus rekonstravimo darbus, po kurių buvo pastatytas ketvirtas muziejaus aukštas, paverčiant pastatą keturių auštų statiniu su atvira lankytojams bei renginiams terasa ant stogo. Ši įstaiga vienintelė tokia Lietuvoje, kuri dedikuota fotografijos menui ir technikai.

1997 m. nusprendus reorganizuoti mieste veikusius Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą, įsteigtas Šiaulių universitetas. Metams bėgant aukštojo mokslo įstaiga išaugo, prisijungdama naujas erdves, versdama jas savo padaliniais, kartu mezgė glaudžius tarptautinius ryšius su kitais pasaulio universitetais, tapdama reikšmingu miesto regiono veikėju.

Miestui priklausantis Zoknių oro uostas tarnauja ir kariniams, ir civiliniams tikslams. Viduramžius menančios Šiaulių, kaip krašto gynybos ešafoto, tradicijos išliko: oro uoste veikia karinių oro pajėgų bazė, kurioje nuo 2004 m. dislokuoti NATO naikintuvai, atliekantys oro policijos funkciją Baltijos valstybėse. Greta to, kyla ir leidžiasi tarptautinių kompanijų krovininiai lėktuvai.

2007 m. oficialiai atidaryta sporto, kultūros masinių ir kamerinių renginių daugiafunkcinis kompleksas Šiaulių arena, kur vyksta visi didžiausiu miesto sporto, verslo bei kultūros renginiai, tarp kurių ir 2011 m. Europos krepšinio čempionato grupės turnyro varžybos bei pasaulinių muzikos įžymybių pasirodymai.

Universitetas, neuniversitetinės aukštosios mokyklos, dramos teatras, „Aušros“ muziejus, profesionalūs meno kolektyvai, nauja sporto arena suteikia Šiauliams teikia perspektyvų išlikti viso regiono traukos centru ir toliau. Miestas puoselėja savo istoriją bei siekia tapti moderniu Europos miestu.

Miestą kuria ir kiekvieną kartą naujai permąsto jame gyvenantys žmonės, tad kas laukia Šiaulių ateityje, taip pat nulems jo gyventojai. Vienas po kito gimsta nauji paminklai, skirti mieste gyvenusiems, subrendusiems kaip kūrėjai ir žmonės, asmenims, tokiems kaip pasaulinio garso lingvistikos mokslo formuotojas Algirdas Julius Greimas ar Vasario 16-osios akto signatarai. Greta gimsta ir naujos valiūkiškos idėjos bei sumanymai/meniniai darbai, kuriantys žaismingo, gyvo miesto įvaizdį. Greta vyksta aktyvūs atsinaujinimo darbai, atnaujinamos, naują koncepciją įgausiančios miesto viešosios erdvės, pradedami centrinės miesto aikštės formavimo darbai. Tad miestas keičiasi, modernėja ir tvirtai žengia XXI a. ritmu.

Foto 1

Fot. Saulius Jankauskas

Foto 2

Talkšos ežeras, Saulės Laikrodžio aikštė. Fot. Gabrielė Gendvilaitė.

Foto 3

Frenkelis. Festivalio atidarymas

Foto 4

Skulptūra Šaulys. Autorius skulpt. Stanislovas Kuzma. Fot. Virginijus Kinčinaitis.

Foto 5

Šimtmetį švenčiantys Šiauliai. Fot. Gintautas Plungė.

Foto 6

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Fot. Saulius Jankauskas.

Foto 7

Šiauliu arena. Fot. Algirdas Musneckis.

Foto 8

Šiauliečių akcija Šypsokis, Saules mieste. Fot. Aleksandr Reznik

Foto 9

Rekyvos ežeras. Fot. Andrius Mačiūnas.

Foto 10

Pietinis naktyje. Fot. Mindaugas Macaitis.

Foto 12

Motokrosas. Fot. Evaldas Černiauskas.

Foto 13

Miesto šventė Šiaulių naktys. Fot. Rinat Tarzumanov.

Foto 14

Saulius Jankauskas ©

The post Šiauliai dabar appeared first on Šiaulių Istorija.

Pasipriešinimo grįžusiam okupantui organizavimas

Šiaulių TIC — Wed, 31 Jan 2018 20:05:28 +0000

Šiaulių miestas dar karo metais įsitraukė į pasipriešinimo grįžtančiai sovietinei armijai gretas. Miestiečiai džiaugėsi atsikratę nacistinės Vokietijos jungo, bet nesiruošė grįžti į naujo / seno okupanto glėbį. Pirmiausia pasipriešinimas reiškėsi besimokančio jaunimo gretose. 1943 m. Šiaulių berniukų gimnazijos mokiniai pradėjo burtis į Lietuvos laisvės armijos gretas. Pogrindžio spauda buvo platinama tarp partizanų, spausdinami ir platinami atsišaukimai. Kitą pasipriešinimo grupę sudarė miesto inteligentija ir mokytojai, kurie protestavo prieš naują indoktrinuojančią mokymo sistemą, sovietinės simbolikos naudojimą mokyklose, privalomą sovietinio himno giedojimą, nepakluso naujos valdžios pareigūnų įsakymams ir pan. Bet labiausiai išsiskyrė partizaninė kova. Iš Šiaulių kilo daug partizanų. Šiaulių apskrityje pradėjo kurtis partizanų Lietuvos žalioji, Vytauto Didžiojo, Genio (Voverės, Kunigaikščio Žvelgaičio), Vytenio rinktinės, Prisikėlimo apygarda (vėliau virtusi Voverės rinktine). Pvz., 1946 m. Šiauliuose veikė per 2000 pogrindžio kovotojų, iš kurių 500 buvo partizanai, kiti, pasirinkę neginkluoto pasipriešinimo metodus, labiausiai reiškėsi Lietuvos laisvės armijos ir neginkluoto pasipriešinimo sąjūdžio veikloje. Daugelis dėl šios veiklos vėliau stipriai nukentėjo: neteko gyvybės arba buvo išsiųsti į Sibiro lagerius.

Foto 1

Partizanų šūviams aidint.

Foto 2

Prie rymančio Rūpintojėlio. Partizanų laikraštėlis.

Foto 3

Prisikėlimo apygardos (įėjo ir Šiauliai) partizanai.

Foto 4

Partizanai.

The post Pasipriešinimo grįžusiam okupantui organizavimas appeared first on Šiaulių Istorija.

Šiauliai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje

Šiaulių TIC — Wed, 31 Jan 2018 20:01:06 +0000

Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą, ir vėl tapo lemtinga Šiaulių įsikūrimo vieta. Per miestą nuo pat susikūrimo pradžios ėjo strategiškai svarbūs keliai, iš pradžių prekybiniai, vėliau ir susisiekimo, karybos. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Šiauliai ir vėl buvo atakuojami, šįkart ypač aršiai. Vokiečių pajėgos nenorėjo paleisti šios jiems taip svarbios ir reikalingos teritorijos. Abi pusės kovėsi neketindamos pasiduoti. Vokiečiams vis dėlto kapituliavus ir pasitraukus, iš miesto buvo likę tik griuvėsiai, nes sovietų armija su savo aviacija, siekdama palaužti nacių pasipriešinimą, miestą bombardavo be gailesčio. Teigiama, kad po šių atakų miestas degė tris paras. Šiauliai karo metais tapo labiausiai sugriautu Lietuvos miestu. Ypač nukentėjo Šiaulių centras, kuriame beveik nebeliko nė vieno pastato. Karo buvo paliesti arba visiškai sunaikinti 85 procentai visų miesto pastatų (pusė pramonės pastatų). Mieste nebebuvo elektros, sugriautas vandentiekis ir krašto ūkis. Pirmiausiai imtasi atstatyti ir atnaujinti geležinkelio mazgą ir šios srities įmones, miesto viešąjį transportą, nes to reikėjo dar nepasibaigusio karo reikmėms patenkinti. Vėliau imtasi atstatyti kitą miesto dalį.

Foto 1
Foto 2

Foto 1

Antrojo pasaulinio karo metu sugriautų Šiaulių atstatymo darbai.

Foto 2

Antrojo pasaulinio karo metu sugriautų Šiaulių pokarinio laikotarpio vaizdas.

The post Šiauliai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje appeared first on Šiaulių Istorija.

Šiauliai nacizmo tamsoje

Šiaulių TIC — Wed, 31 Jan 2018 19:00:09 +0000

1941 m. birželio 23 d. įvyksta vadinamasis Birželio sukilimas, kuriuo pasinaudoja į Lietuvą po trijų dienų įžengianti nauja okupantų kariuomenės vadovybė. Pirmoji sovietų okupacija buvo trumpa ir nelabai sėkminga, o iš naujo kraštą užėmusi vokiečių valdžia savo tikslus įgyvendino ganėtinai neblogai. Pati nacių politika Lietuvoje buvo priešinga sovietinei vien jau todėl, kad jie nesiekė pakeisti šalies institucijų, o tik panaudoti jų veiklą savo tikslams pasiekti. Lietuviškos administracijos veikė griežtai kontroliuojamos nacių vietininkų, kaip antai Šiaulių miesto savivaldybę kontroliavo Šiaulių apygardos komisariatas. Per tokius apygardų komisariatus ir generalinį komisariatą nacių kariuomenė įgyvendino savo politiką.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai Šiauliuose gyveno aktyvų politinį, profesinį ir kultūrinį gyvenimą. Jie statė sinagogas, ješivas (dvasines mokymosi įstaigas) ir kitas švietimo įstaigas, kūrė profesines sąjungas, bankus, ligonines, labdaros organizacijas, šalpos įstaigas. Prieš pat karą Šiaulių mieste gyveno apie 6500–8000 žydų tautybės žmonių.

1941 m. Birželio 26 d. į Lietuvą atvykusi vokiečių kariuomenė pirmiausiai pasirūpino išvyti sovietų dalinius iš valstybės ir greitai atkurti vietos administraciją ir policiją. Šie organai vėliau pradėjo sistemingai įgyvendinti naujos valdžios tikslus. Miesto administracija leido vieną po kito diskriminacinius pareiškimus žydų atžvilgiu, o policija nuosekliai pradėta performuoti į sukarintą tarnybą. Iš pradžių atsirado slaptoji karo lauko policija, o vėliau – miestų skyrių vokiečių saugumo policijos, arba gestapo, ir saugumo tarybos daliniai, kurie tapo tiesioginiai genocido politikos vykdytojai. 1941 m. vasarą, birželio 29 d., Kužių miške įvyko pirmosios Šiaulių žydų žudynės, nužudyta keli tūkstančiai žydų ir kitų tautybių su komunistine veikla sietinų asmenų. Vėliau, tų pačių metų rudenį, surengtos kitos žudynės greta Bubių kaimo ir Gubernijos miške (Normančių eiguvoje), kur vokiečių karių prižiūrimi žudynes vykdė sukarinti policijos batalionai. 1941 m. rugpjūčio mėn. žydų perkėlimas į abu mieste parengtus getus buvo baigtas. Geto gyventojai buvo priversti dirbti privalomus darbus Zoknių oro uoste, durpynuose, gamyklose, fabrikuose ir pan. Kylančias problemas dėl gyventojų pertekliaus gete vokiečių valdžia paprastai spręsdavo surengusi naują suėmimą, kuris baigdavosi žudynėmis užmiestyje. Po 1941 m. kruvinojo periodo laikotarpis iki getų likvidavimo buvo ganėtinai ramus ir jo gyventojai galėjo kiek atsikvėpti. Šiaulių getuose pradėjo formuotis savivalda su administracija ir tvarka besirūpinančiomis žydų institucijomis. 1943 m. įsteigtos mokyklos vaikams. Tačiau 1943 m. gale panaikinamas vienas iš getų, pavadintas Kaukazu, iš kurio visi gyventojai perkeliami į koncentracijos stovyklas, o 1944 m. liepos viduryje toks pat likimas ištinka ir kitą, Šiaulių, getą, jo gyventojai taip pat perkeliami į vokiečių koncentracijos stovyklas. Šiuos žiaurumus išgyvena tik nuo 350 iki 500 Šiaulių žydų. Tai buvo didelis smūgis Šiaulių miestui, nes šios tautos atstovų įtaka ankstesnei miesto raidai buvo neabejotinai didelė (vienas jų atstovų Samuelis Petuchauskas netgi buvo ilgametis miesto burmistro pavaduotojas), jų palikti pėdsakai istorijos tėkmėje dar ir šiandien atsispindi Šiaulių miesto praeitį fiksuojančiuose atminimo paminkluose.

Foto 1
Foto 2

Foto 1

Pergalės prieš Vokietiją minėjimas, centrinėje Šiaulių aikštėje.

Foto 2

Šiaulių Didžiosios Choralinės sinagogos, vadintos Baltaja gulbe, griuvėsiai.

The post Šiauliai nacizmo tamsoje appeared first on Šiaulių Istorija.

Šiauliai per pirmą kruviną sovietų viešnagę

Šiaulių TIC — Wed, 31 Jan 2018 18:57:15 +0000

Pagal Sovietų Sąjungos vadovybės planus Šiauliai turėjo būti vienas iš svarbiausių strateginių taškų, kuriame būtų dislokuoti sovietinės kariuomenės daliniai šalyje. Sovietų 11-oji armija dislokavosi Joniškio, Linkuvos, Kuršėnų ir Šiaulių regionuose, o Šiaulius pavertė grupuotės štabu. Keliantis sovietinės kariuomenės daliniams į Lietuvą, o vėliau ir į Šiaulius, šiauliečius dar visai neseniai, prieš mėnesį, užvaldžiusi euforija dėl sovietų išvaduoto iš lenkų okupacijos ir perduoto Lietuvai Vilniaus, po truputį blėso. Vienintelė žydų bendruomenė, kurios gretose tradiciškai dar nuo XIX a. antrosios pusės buvo daug kairiosios minties ir komunistinės ideologijos atstovų, šalininkų ir Komunistų partijos ir komjaunimo rėmėjų, sutiko atvykstančią armiją entuziastingai. Kiti miestiečiai pajuto artėjančią nelaimę.
Raudonosios armijos atnešta katastrofa prasidėjo jau nuo pirmų okupacijos dienų. Nors iš pirmo žvilgsnio viskas lyg ir ėjo įprasta vaga, nes dauguma miesto institucijų pradžioje buvo paliktos veikti ir beveik nereformuojamos, tačiau prasidėjo įstatymais pagrįsta prievarta. Sovietų suformuota statytinė miesto valdžia ėmė leisti įstatyminius potvarkius ir nutarimus, kuriuose buvo numatyta, kad Šiaulių miesto ir apylinkių gyventojai privalo dirbti įvairius darbus: tiesti kelius, statyti tiltus, karinius objektus, Raudonosios armijos reikmėms vežti malkas iš miškų ir pan. Keturi tūkstančiai lietuvių kariuomenės karių buvo verčiami statyti Gruzdžių oro uostą. Ūkininkai privalėjo transportuoti statybines medžiagas – akmenis, žvyrą, smėlį, miško produkciją. Greta to prisidėjo privalomasis Raudonosios armijos dalinių aprūpinimas maistu, už kurį būdavo atsiskaitoma kur kas mažesne nei rinkos kaina. Mieste armijos kariai savo reikmėms užėminėjo butus, namus, kai kur ištisus kvartalus. Taip pat vietiniai gyventojai ir organizacijos privalėjo atiduoti okupantams ginklus. Ginklų nešiotis ne tarnybos metu nebegalėjo net vietinės milicijos pareigūnai.
Okupantų organizuojamas visuotinis nacionalizavimo bumas Šiauliuose nepraleido nė vieno, masiškai nacionalizuoti privatūs butai, visi didesni gyvenamieji namai, autobusai ir sunkvežimiai, viešbučiai (tarp kurių pagrindinis „Berlyno“ viešbutis), prekybos įmonės.

Foto 1

Foto 1

Komunistų ir jiems prijaučiančių eitynės

The post Šiauliai per pirmą kruviną sovietų viešnagę appeared first on Šiaulių Istorija.

Miestas, skęstantis karo liepsnose

Šiaulių TIC — Mon, 29 Jan 2018 18:09:14 +0000

Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliai, kaip strategiškai svarbus taškas, per kurį ėjo pagrindinės geležinkelio linijos, tapo aršių susirėmimų vieta. Tai vienas iš labiausiai nukentėjusių per karą Lietuvos miestų. Rusijos imperijos armijai atsiraukiant ir paliekant Lietuvos kraštą, į miestą įžengusi kaizerinės Vokietijos armija jį apiplėšė, nusiaubė ir padegė. Kilo toks gaisras, kad, anot to meto krašto spaudos, liepsnų jūra miestą apšvietė visą naktį. Kariuomenės siautėjimas liovėsi tik tada, kai jau buvo sugriauta ir sudeginta trys ketvirtadaliai miesto pastatų, bet mūšiai dėl Šiaulių toliau tęsėsi. Rusų armija, grįžusi, dar kartą pralaimėjusi ir besitraukdama, vėl miestą padegė. Krašto spauda toliau aprašinėjo liūdną Šiaulių likimą, minėdama, kad iš miesto liko tik didelės kapinės, želiančios gatvės ir vos 5000 gyventojų. Mieste buvo visiškai sunaikintas mokymosi įstaigų tinklas, nebeliko nė vienos bibliotekos ar mokyklos (buvo leidžiama įkurti tik mažas prieglaudų mokyklėles, kurios irgi neilgai išsilaikydavo). 1917 m. mieste vėl pradėjo veikti gimnazija. Kiek persiorganizavusi ir „Kanklių“ vardu persivadinusi atgimė kaizerinės Vokietijos okupacijos pradžioje uždaryta „Varpo“ draugija.

Dauguma įmonių nebegalėjo funkcionuoti dėl to, kad nebeturėjo, iš ko gaminti produkcijos. Tik Ch. Frenkelio odų fabrikas dar veikė, iki kol ir šiam išseko žaliavų atsargos. Mažos įmonės, nebepakėlusios pernelyg išaugusių mokesčių naštos, užsidarė.

Po karo, vejama bolševikų armijos, Vokietijos kariuomenė 1919 m. sausio mėn. pradžioje buvo priversta pasitraukti iš miesto, bet greitai vėl grįžo, tačiau tik keliems mėnesiams. Šį kartą jiems įsitvirtinti sutrukdė jau pakankamai politinės patirties įgiję K. Venclauskio vedami besikuriančios savivaldybės atstovai, kurie pradėjo spręsti, kaip turėtų miestas tvarkytis ir kuria kryptimi judėti pirmyn.

Vos tik vokiečiai pasitraukė iš Šiaulių, tuoj vietos gyventojai sulaukė naujų nekviestų svečių – bermontininkų armijos. Šių veikla mieste pasižymėjo vieninteliu bruožu – nuolatinis įstaigų ir gyventojų plėšimas ir vietovės niokojimas. Šiaulių savivaldybė atsakė jiems sukurdama partizanų būrius vienijantį Laikinąjį partizanų štabą Šiauliuose, kuris, padedamas Lietuvos kariuomenės, po du mėnesius trukusios bermontininkų savivalės sutriuškino įsibrovėlius. Vienas iš reikšmingų šių mūšių momentų buvo tada, kai mūšiuose prie Šiaulių Lietuvos kariuomenė, tuo metu dar menkai ginkluota, konfiskavo bermontininkų traukiniuose gabentą ginkluotę ir vėliau ją sėkmingai panaudojo kare, ir pasiekė persilaužimą mūšiuose.

Foto 1

Degantys Šiauliai.