Pasipriešinimo grįžusiam okupantui organizavimas
Šiaulių miestas dar karo metais įsitraukė į pasipriešinimo grįžtančiai sovietinei armijai gretas. Miestiečiai džiaugėsi atsikratę nacistinės Vokietijos jungo, bet nesiruošė grįžti į naujo / seno okupanto glėbį. Pirmiausia pasipriešinimas reiškėsi besimokančio jaunimo gretose. 1943 m. Šiaulių berniukų gimnazijos mokiniai pradėjo burtis į Lietuvos laisvės armijos gretas. Pogrindžio spauda buvo platinama tarp partizanų, spausdinami ir platinami atsišaukimai. Kitą pasipriešinimo grupę sudarė miesto inteligentija ir mokytojai, kurie protestavo prieš naują indoktrinuojančią mokymo sistemą, sovietinės simbolikos naudojimą mokyklose, privalomą sovietinio himno giedojimą, nepakluso naujos valdžios pareigūnų įsakymams ir pan. Bet labiausiai išsiskyrė partizaninė kova. Iš Šiaulių kilo daug partizanų. Šiaulių apskrityje pradėjo kurtis partizanų Lietuvos žalioji, Vytauto Didžiojo, Genio (Voverės, Kunigaikščio Žvelgaičio), Vytenio rinktinės, Prisikėlimo apygarda (vėliau virtusi Voverės rinktine). Pvz., 1946 m. Šiauliuose veikė per 2000 pogrindžio kovotojų, iš kurių 500 buvo partizanai, kiti, pasirinkę neginkluoto pasipriešinimo metodus, labiausiai reiškėsi Lietuvos laisvės armijos ir neginkluoto pasipriešinimo sąjūdžio veikloje. Daugelis dėl šios veiklos vėliau stipriai nukentėjo: neteko gyvybės arba buvo išsiųsti į Sibiro lagerius.
Palikti atsiliepimą