Vienu aspektu okupacijų padaryta žala miestui, galima teigti, išėjo į naudą – tai buvo postūmis pradėti atnaujinti miesto infrastruktūrą. Šiaulių savivaldybė pradėjo skatinti miesto gyventojus centrą apstatyti mūrinia...Skaityti daugiau
Savivaldybė mieste įvedė naujas higienos taisykles – gyventojai privalėjo prie savo namų pastatyti šiukšlių dėžes ir iškasti duobes pamazgoms, nuolatos valyti savo gatves ir kiemus. Švaros prisilaikyti privalėjo ne tik g...Skaityti daugiau
Po karo pramonė netruko atsistatyti į iki karinio laikotarpio padėtį, nes mieste gyveno veiklių žydų bendruomenės atstovų. Iš esmės jų aktyvi gamybinė ir prekybinė veikla formavo miesto gamybinį pajėgumą ir ekonomines ...Skaityti daugiau
Jau nepriklausomybės pradžioje į valdžią atėję savivaldybės darbuotojai puikiai suprato švietimo svarbą. Tai pirmiausiai matyti iš to, kiek buvo skiriama lėšų šiam sektoriui gaivinti. Čia Šiauliai neabejotinai pirmavo ...Skaityti daugiau
XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje parengtame generaliniame miesto plane Šiauliai suprojektuoti kaip Šiaurės Lietuvos pramonės ir kultūros centras. Sovietiniu laikotarpiu miestas ėmė sparčiai augti. Nuo 1952 iki 1979 m. ...Skaityti daugiau
1950 m. Šiauliuose jau vėl veikė 27 įmonės – tik trečdaliu mažiau nei prieš miesto subombardavimą per Antrąjį pasaulinį karą. Labiausiai išsiskyrė odos tekstilės ir trikotažo gaminių atstovai. Tai odos fabrikai ir g...Skaityti daugiau
1951 m. pavyko atstatyti karo metais sugriautas mokyklas, bet jose iš pradžių trūko vietų, paskui situacija pradėjo keistis. Išsimokslinimo lygis mieste pirmiausiai augo dėl stiprėjančios materialinės bazės, o šiai augti p...Skaityti daugiau
Šiauliai yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas, Šiaurės Lietuvos mokslo, kultūros ir ekonomikos centras, išlaikęs gilias pramonės ir verslių žmonių miesto tradicijas. Tai Lietuvos miestas, kuriame gyvena per 106 tūkstan...Skaityti daugiau