Viešųjų paslaugų plėtra mieste
Savivaldybė mieste įvedė naujas higienos taisykles – gyventojai privalėjo prie savo namų pastatyti šiukšlių dėžes ir iškasti duobes pamazgoms, nuolatos valyti savo gatves ir kiemus. Švaros prisilaikyti privalėjo ne tik gyventojai ir fabrikai, bet ir kitos įmonės. Visa tai nuolatos tikrindavo savivaldybės sudarytos sanitarinės komisijos. Jos taip pat tikrino skalbyklų, pirčių, valgyklų, cukrainių, restoranų, viešbučių švaros lygį. Miesto valdžia uždraudė šiltuoju metų laiku turgavietėse pardavinėti žalią mėsą ir silkę, o pardavinėjami maisto produktai turėjo būti uždengti ir saugomi nuo musių ir dulkių.
Medicinos paslaugų teikimo srityje atsirado naujovių. Žydas Semionas Volpertas 1930–1934 m. pasistatė namą, jo antrame aukšte įkūrė kliniką, kuri viena iš pirmųjų ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje turėjo rentgeno aparatą. Taip pat reikšminga buvo miesto centre įkurta dar nuo XIX a. vidurio veikianti žydų ligoninė, kurioje tarpukariu įrengtas visas gydymo reikmėms patenkinti skirtas kompleksas: vaistinė, cheminė laboratorija, patalpos inventoriui laikyti, skalbykla.
Priešgaisrinę apsaugą miestui nuo 1872 m. teikė Savanoriška gaisrininkų draugija, kurią rėmė miesto valdžia. 1928 m. ji jau turėjo 50 narių, 2 gaisrinius automobilius su visa reikalinga gaisrams gesinti skirta įranga, 2 motorinius vandens siurblius ir porą arklių, o jos pastatas buvo pastatytas prie pat miesto savivaldos pastatų, Gaisrininkų g. 3, kuris išliko iki pat šių dienų. Tačiau tai nebuvo vienintelė gaisrininkų komanda. Ch. Frenkelis, be savo odų fabriko, galėjo puikuotis ne tik privačia elektros jėgaine, bet ir nuosava, iš fabriko darbininkų sudaryta 30 ugniagesių brigada, kurią įsteigė 1908 m. Be šių, mieste veikė dar 4 kitoms įstaigoms pavaldžios komandos, kuriose iš viso susidarė per 250 gaisrininkų, tad Šiauliai, kurie garsėjo kaip turintys dažnai užsidegančio miesto reputaciją, tarpukariu galėjo lengviau atsikvėpti – gaisrų buvo, bet nedaug ir jie nesukeldavo tokių sunkių padarinių kaip iki tol.
Taip pat mieste veikė represinės struktūros: teismas, vietinė policija ir 1911 m. pradėjęs funkcionuoti kalėjimas, skirti tvarkai palaikyti, nekaltų civilių apsaugai suteikti ir įstatymams ginti.
Šiaulių Gaisrininkų draugijos valdybos liudijimas, išduotas Baracevičiui Jonui apie buvimą gaisrininkų draugijos komandos nariu.
Šiaulių akių, ausų, nosies ir gerklės gydytojo J. Gintylos receptas ir G. Zilbermano optikos bei fotografijos dalykų reklaminis lapelis.
Šiaulių telefono stoties abonento kvitas Fledžinskui.
Šiaulių apskrities savivaldybės akių ligoninės vedėjo J.Prialgausko akinių receptas, išrašytas Žukui Juozui.
Jokūbo Frenkelio kvietimas Sondeckiui atvykti į fabriką, kuriame bus rengiamas fabriko gaisrininkų komandos dvidešimties metų gyvavimo jubiliejus.
Ch. Frenkelio vila.
Lietuvos banko pastatas Šiauliuose.
Senasis pašto pastatas Šiauliuose.
Palikti atsiliepimą