Švietimas sovietiniu laikotarpiu
1951 m. pavyko atstatyti karo metais sugriautas mokyklas, bet jose iš pradžių trūko vietų, paskui situacija pradėjo keistis. Išsimokslinimo lygis mieste pirmiausiai augo dėl stiprėjančios materialinės bazės, o šiai augti padėjo vietos įmonės, kurios rėmė finansiškai švietimo įstaigas. Statybos trestas, autokelių valdyba, precizinių staklių, „Vairo“, televizorių gamyklos, baldų kombinatai buvo tik kelios prisidėjusios parama įmonės. Pradėjo sparčiai daugėti mokyklų, didėti ir plėstis jau esamos ir XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Šiauliuose dirbo 22 mokyklos.
Aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą mieste teikė Pedagoginis institutas, Kauno politechnikos instituto Šiaulių fakultetas, Pedagoginė mokykla, Aukštesnioji muzikos mokykla, politechnikumas ir Medicinos mokykla. Nuo 1948 m. Šiauliuose pradėti steigti dvimečiai mokytojų institutai, kurie rengė mokytojus ne tik miestui, bet ir visam kraštui. Čia susitelkė daug gabių pedagogų, kurie rengė būsimuosius edukacijos specialistus, kurie vėliau keliaudavo ten, kur jų labiausiai reikėjo – į Klaipėdą ir kitus miestus. Iš Klaipėdos atkelta Aukštesnioji muzikos mokykla rengė muzikos pedagogus, kurie būrėsi į mokyklos ansamblius ir orkestrus, sėkmingai koncertavusius įvairiose vietose, ar tapo dainininkais, įvairių vokalo konkursų laureatais.
Visos mokyklos puikiai integravosi į visuomeninį miesto gyvenimą, jų išauginti gabūs pedagogai, muzikai, ansambliai ir dainininkai, tokie kaip iš studentiško profesionaliu virtęs kamerinis choras „Polifonija“, Šiaulių konservatorijos kamerinis orkestras, pavertė Šiaulius visos Šiaurės Lietuvos kultūros židiniu.
Palikti atsiliepimą