Šiaulių gatvės pasakoja. Vasario 16-osios gatvė

Dabartinė Vasario 16-osios gatvė yra viena seniausių gatvių mieste. Ji jau XVIII a. pažymėta miesto plane ir sudarė rytinę turgavietės ribą. Prie jos buvo pastatyti bajoriškų teismų rūmai – dabartinės Šiaulių miesto savivaldybės pastato dalis. 1852 m. plane gatvė tarsi padalyta į dvi dalis: atkarpa nuo bažnyčios iki dabartinės Vilniaus gatvės vadinosi Vilniaus, o nuo Vilniaus – Arklių gatve. Nutiesus Rygos–Tilžės plentą, vėliau geležinkelį, ši gatvė sutrumpėjo iki dabartinės Vytauto gatvės.

Pastate prie bažnyčios įsikūrus apskrities policijai, gatvė pavadinta Policijos gatve.

Okupacinė vokiečių valdžia iš pradžių vartojo Polizei Strasse pavadinimą, vėliau pervadino į Bažnyčios gatvę (Kirchen strasse), nes gatvė rėmėsi į bažnyčios šoninę dalį. 1919 metais, sulietuvinus pavadinimus, gatvė vadinta abiem vardais.

Nuo 1924 metų gatvei paliekamas Bažnyčios pavadinimas. Po lakūnų Dariaus ir Girėno skrydžio gatvei suteikiamas jų vardas. 1948 metais — jau Gegužės 1-osios pavadinimas.

Atkūrus nepriklausomybę, ankstesnis Dariaus ir Girėno vardas negrąžintas, nes tokia gatvė buvo Lieporių mikrorajone. Nuo 1989 metų pavadinta Vasario 16-osios.

 

Valstybinis Šiaulių teatras

1929 m. balandžio 28 d. Šiauliuose vėl buvo iškeltas teatro steigimo klausimas. Tuo metu idėja organizuoti provincijoje teatrą buvo aptarinėjama ir Kaune. Meno kūrėjų draugija delegavo Kauno valstybės teatro aktorių J. Stanulį ir dailininką A. Varną aptarti šį klausimą su Šiaulių visuomenės atstovais (K. Šalkauskiu, J. Sondeckiu, J. Naujaliu ir P. Bugailiškiu). Miesto valdybos patalpose vykusiame pasitarime nutarta, kad būsimojo Šiaulių teatro administraciniais ir finansiniais reikalais rūpinsis įkurta teatrui remti draugija, o meninės dalies priežiūra išliks Meno kūrėjų draugijos žinioje.

Atsakymo laukta net iki 1931 m. vidurio, kai Valstybės teatro direkcijai buvo pavesta Šiauliuose įsteigti savo skyrių.

Prie kino teatro „Kapitol“ buvo pristatytas medinis dekoracijų sandėlis, pritaikant šias patalpas dramos teatrui. 1931 m. rugsėjo 23 d. Kauno valstybės teatro Šiaulių skyrius pakėlė uždangą. Teatras atidarymui pasirinko B. Dauguviečio režisuotą K. Gocio pasaką „Princesė Turandot“.

 

Jonas Šliūpas

Jonas Šliūpas (1861–1944) – gydytojas, aušrininkas, visuomenės veikėjas. Jis organizavo „Lietuvių laisvamanių susivienijimą“, leido žurnalą „Laisvoji mintis“. Aktyviai dalyvavo spaudos draudimo metais organizuotoje nelegalios lietuviškos spaudos veikloje, kurį laiką redagavo pirmąjį lietuvišką laikraštį „Aušra“. Išvyko į JAV, ten baigė medicinos studijas. Grįžęs į Lietuvą 1922 m. apsigyveno Šiauliuose. Po metų čia atidarė spaustuvę. Nuo 1930 m. apsigyveno Palangoje. Buvo šio miesto pirmuoju burmistru. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Ten ir mirė. 1947 m. jo pelenai pervežti į tautines lietuvių kapines Čikagoje.

,,Titnago“ spaustuvė buvo viena iš svarbiausių ir didžiausių visame Žemaitijos regione.

Neatsitiktinai dr. J. Šliūpo savo spaustuvei pasirinko ,,Titnago“ vardą. Lietuvos valstiečiai titnagą mušdami į geležtę išgaudavo kibirkštį, iš kurios įžiebdavo ugnį ir šviesą. Ugnis ir šviesa – didieji žmonijos geradariai, be kurių gyvenimas būtų tamsus, nykus ir skurdus. Titnagas – tai kovos su tamsa, šilumos, palaimos, pagaliau tvirtumo, kieto ir atkaklaus darbo ir kovos simbolis.

 

Šiaulių miesto savivaldybė

Šiaulių miesto savivaldybė įsikūrusi trijuose istoriniuose pastatuose. Vienas iš jų, kuriame 1904 m. buvo parodytas pirmasis lietuviškas spektaklis, tuo metu vadinosi Liaudies auditorija. Pastatas buvo atidarytas 1902 m. Čia buvo įrengta salė, kurioje tilpo 500 klausytojų, arbatinė ir skaitykla. Ją išnuomodavo paskaitoms, susirinkimams, vaidinimams.

Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje, spaudos draudimo metais kultūra tapo pasipriešinimo carizmui išraiška. XIX a. paskutiniame dešimtmetyje slapta pradėti rengti vadinamieji lietuviški vakarai, tapę tautinio atgimimo sąjūdžio dalimi. Šiauliuose jie vyko prisidengus gegužinių vardu, kurios nuo 1894 m. buvo rengiamos Aleksandrijoje ir kituose Zubovų dvaruose. Nuo 1899 m. gegužinės virto inteligentijos susibūrimais, kuriuose be aktualių to meto visuomeninio gyvenimo problemų aptarimo, buvo koncertuojama, vaidinama.

1904 m. spalio 3 d. Šiaulių teatro mėgėjai suvaidino komediją „Amerika pirtyje“.