Šiaulių gatvės pasakoja. Varpo gatvė

Varpo gatvė buvo pažymėta jau pirmajame miesto plane ir sudarė vakarinę turgavietės ribą iki dabartinės Vilniaus gatvės. 1852 m. Šiaulių miesto plane ši gatvė buvo pratęsta už Vilniaus gatvės, dabartinės Vytauto gatvės link. Ties šia vieta gatvė buvo kiek platesnė, todėl čia įsikūrė arklių pašto stotis – arklių traukiami vežimai. Iki Pirmojo pasaulinio karo keleiviams vežti buvo naudojami arklių traukiami diližanai, dengti skarda su mažais langeliais. Prekėms vežti naudoti savotiški ilgi ratai, vadinami balagulomis, iš viršaus aptraukti baltomis marškomis ar brezentu. Šia transporto priemone neretai naudojosi ir neturtingi keleiviai.

Gatvės atkarpa nuo senosios turgavietės link Vilniaus gatvės vadinosi Mokyklų gatve (Školnaja ulica), o kita dalis, ėjusi į pakalnę, vadinosi Sakalininkų gatve (Sokolnickaja ulica). 1871 m. ir 1902 m. miesto planuose gatvė jau pavadinta vienu pavadinimu – Nikolajaus gatve (Nikolajevskaja ulica). Greičiausiai tam reikšmės turėjo Rusijos caro Nikolajaus I viešnagė Šiauliuose 1838 m.

Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai gatvei suteikė Turgaus gatvės (Markt Strasse) pavadinimą. Šio karo metu beveik visi gatvės pastatai sudegė, po karo gatvė buvo pavadinta Rinkos gatve.

Čia veikė drabužių, kepurių siuvyklos, baldų, iškabų, muzikos instrumentų taisymo, skardos išdirbimo dirbtuvės, gilzių fabrikas „Ryga“, buvo prekiaujama įrankiais kurpiams, oda, drabužiais, smulkia galanterija, mėsa, geležimi, moliniais puodais, vaistais, apyniais, miltais, tabaku, stiklu ir indais.

1924 m. keičiant miesto gatvių pavadinimus, gatvė gavo Varpo vardą. Buvusio Centrinio pašto teritorijoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą kurį laiką buvo įsikūrusi kultūrinė „Varpo“ draugijos organizacija. 1952 m. gatvė pervadinta į Komunarų, 1989 m. jai grąžintas Varpo pavadinimas.

Didžioji choralinė sinagoga

Varpo gatvės puošmena buvo Didžioji choralinė sinagoga. Pirmoji medinė sinagoga mieste pastatyta ir pradėjo veikti 1749 m. dabartinio Dramos teatro vietoje. 1903 m. duomenimis, Šiauliuose buvo trys mūro ir aštuonios medinės sinagogos. XIX a. pabaigoje šalia turgaus aikštės, dabartinėje Varpo gatvėje, pastatyta įspūdinga mūrinė sinagoga. Dėl baltai tinkuotų grakščių formų fasadų ji buvo vadinama Baltąja gulbe. Per Pirmąjį pasaulinį karą apgriauta, tarpukariu sinagoga buvo atstatyta. Stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Po karo buvo nugriauta.

Teatro afiša „Sufleris“

Jis pastatytas Vilniaus gatvės bulvare ties Varpo gatve. Nuo čia — tik keli žingsniai iki Dramos teatro.

Primena dvipusę skelbimų lentą. Viršuje iš vienos pusės jį puošia komedijos globėjos Talijos, iš kitos — tragedijos globėjos Melpomenės kaukės. Pats „sufleris“, kaip jam ir dera, nuo žiūrovų pasislėpęs. Bet smalsiausieji gali jį išvysti — reikia tik iš šono per plyšį žvilgtelėti, kas slypi po gaubtu afišų lentos apačioje. Vienoje pusėje „sufleris“ pasipuošęs auskaru ausyje, kitoje — jis su auskaru antakyje.