Kultūrinis gyvenimas
Prie regiono kultūros židinio susiformavimo mieste labai prisidėjo Šiaulių „Aušros“ muziejus – įstaiga, apie kurią sukosi kultūrinis gyvenimas tarpukariu ir karo metais, šviečiamąją ir kultūrinę misiją tęsė ir pokariu. Karo pabaiga ir penkeri metai po jo virto išbandymų metais šiai įstaigai. Net kelios slėptuvės mieste, kuriose buvo išslapstytos kultūros vertybės, buvo subombarduotos. Saugotos šiose slėptuvėse kultūros vertybės stipriai nukentėjo, ypač tos, kurios buvo paslėptos Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, „Gubernijos“ alaus darykloje. Sudegė ir pats muziejaus pastatas, tad evakuotų vertybių po karo nebebuvo kur grąžinti, kas lėmė tai, kad jos buvo grobstomos, naikinamos arba nyko dėl blogų laikymo sąlygų. Muziejui teko egzistuoti be patalpų. Tai buvo labai sunkus laikotarpis. Raštinė ir dalis išlikusių eksponatų buvo perkelti į Pelikso Bugailiškio namus. Vėliau įstaigai paskirtas liuteronų evangelikų bažnyčios pastatas. Čia sandėliuoti išlikę eksponatai.
1955 m. Venclauskių namas tapo muziejaus naujuoju prieglobsčiu. 1966 m. muziejus atgavo savo ankstesnį pastatą, kuriame veikė nuo 1933 m. iki mūšių mieste per Antrąjį pasaulinį karą. Nuo tada prasideda spartus įstaigos plėtimasis. Vienas po kito įstaigai atitenka keletas pastatų, kurie tampa padaliniais. 1967 m. muziejui perduodamas 1880 m. statytas Danielių giminei priklausęs Žaliūkių vėjo malūnas. 1976 m. prie muziejaus prijungiamas fotografo Antano Dilio įkurtas Lietuvos fotografijos meno draugijos Šiaulių skyriaus muziejus, kuris tampa „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriumi ir nuo tada vadinamas Fotografijos muziejumi. 1985 m. „Aušros“ muziejaus žinion pereina poeto Jono Krikščiūno-Jovaro namas.
Šiauliuose apie 1978 m. veikė 77 bibliotekos. Įkurta centrinė bibliotekų sistema, Vaikų biblioteka. Dauguma didesnių įstaigų ir organizacijų turėjo privačias bibliotekas. Svarbiu miesto kultūros židiniu tapo 1951 m. įkurta Povilo Višinskio viešoji biblioteka. 1978 m. ji buvo perkelta į naujas, gerokai erdvesnes patalpas, nes augo tiek knygų ir kitų leidinių fondas, tiek skaitytojų ir darbuotojų skaičius. 1989 m. bibliotekoje jau dirbo 119 darbuotojų. Naujoje bibliotekoje buvo sudarytos puikios sąlygos rengti įvairius renginius.
1946 m. buvusiuose Liaudies namuose įsteigti Šiaulių miesto kultūros rūmai. Čia buvo įrengtos 3 salės, 13 repeticijų salių, skaitykla. Kasmet rengiama per 500 renginių. Repetuoti rinkdavosi „Jovaro“ ansamblis, simfoninis orkestras, baleto, pramoginių šokių, vaikų dramos būreliai, veteranų choras, lėlių teatras, esperanto kalbos mokėsi esperantininkų būrelis.
Sovietiniu laikotarpiu Šiauliuose toliau veikė Dramos teatras, kuris išaugino ne vieną iškilią teatro asmenybę. 1953–1989 m. Šiauliuose veikė 5 kino teatrai: „Tiesa“ (įsteigtas 1956 m.), „Palydovas“ (1961 m.), „Saulė“ (1966 m.), dokumentinių filmų seansams skirti „Laikas“ (1978 m.) ir „Dainai“ (1979 m.).
1965 m. Pedagoginiame institute įsteigiama Piešimo ir rankų darbų katedra, kuri davė didelę paskatą tolesnei dailės raidai Šiauliuose. Vėliau iš šios katedros susiformavo Dailės fakultetas, kuris būrė visus to meto miesto dailininkus. Greta šios katedros 1967 m. įsteigiama Vaikų dailės mokykla. Prasideda parodų rengimo laikotarpis. Dailės parodos organizuojamos tiek „Aušros“ muziejui priklausančiuose Parodų rūmuose (dabartinė Dailės galerija), tiek Kultūros rūmuose, tiek ir Inžinierių rūmuose. Tuo metu susiformuoja dailininkų bendruomenė, kuri ne tik dalyvauja vaizduojamosios dailės parodose, bet ir kuria monumentaliosios dekoratyvinės dailės darbus, rengia teatrų scenografijas, afišas, plakatus.
Palikti atsiliepimą