Šiauliai ir Sąjūdžio veikla
Šiaulių bendruomenė su vietos inteligentijos atstovais priešakyje aktyviai įsitraukė į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės veiklą nuo pat pradžių. Po kiek daugiau nei mėnesio nuo šios grupės susiformavimo, 1988 m. liepos 22 d., Šiauliuose jau buvo surengtas pirmasis Sąjūdžio renginys – mitingas Saulės Laikrodžio aikštėje. Jame gausiai dalyvavo šiauliečiai ir atvykėliai iš visos apylinkės. Renginyje buvo reikalaujama suverenumo Lietuvai, demokratijos įvedimo, pasmerktas stalinizmo laikų žiaurumas, rinktos piniginės aukos Povilo Višinskio, kaip iškilaus lietuvių tautinio judėjimo dalyvio ir kalbos puoselėtojo, paminklo statybai, raginta rūpintis lietuvių kalba, atkurti istorinę tiesą. Šiaulių sąjūdininkai, kaip ir kitų miestų, didžiausią dėmesį skyrė būtent lietuvių kalbai ir etninei kultūrai, pagrindinės pastangos telktos į Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tuo tikslu mieste buvo organizuojami mitingai, diskusijos aukštųjų mokyklų auditorijose. 1988 m. spalio mėn. Šiauliuose suorganizuotas vienas iš ryškiausių pirmųjų Atgimimo metų renginių – Kalbos šventė, skirta atkreipti dėmesį į okupacijų metais stipriai nukentėjusios lietuvių kalbos padėtį. Tų pačių metų spalio 12 d. miesto taryba Šiaulių miesto sąjūdžiui suteikė visuomeninės organizacijos statusą. Po penkių dienų Šiaulių dramos teatre suorganizuota Lietuvos prisikėlimo sąjūdžio Šiaulių grupių steigiamoji konferencija, kurioje buvo išrinkti atstovai į būsimąjį Seimą, aptarti svarbiausi klausimai, nutarta leisti miesto Sąjūdžio leidinį. Gruodžio 12–22 d. Šiauliuose įvyko lietuviškos dramaturgijos festivalis „Atgaiva“, per kurį publikai pristatyti okupacijos metais drausti spektakliai pagal uždraustus lietuvių išeivijos dramaturgijos kūrinius. Scenos meną lydėjo paskaitų ciklas, kurio metu paskaitas skaitė kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjai, tokie kaip būsimasis signataras Romualdas Ozolas, istorikas Liudas Truska. 1989 m. rugpjūčio 23 d. į Lietuvos istoriją įėjusią kaip Baltijos kelio dieną šiauliečiai atšventė itin triukšmingai – suorganizuoti teatralizuoti renginiai miesto gatvėse ir Pergalės (vėliau pervadinta į Prisikėlimo) aikštėje, kuriuose šaipytasi iš nacių ir bolševikų, paeiliui okupavusių Lietuvą Antrojo pasaulinio karo metais. Po šių renginių miestas greitai ištuštėjo – visi iškeliavo į Baltijos kelio akciją.
Sisteminga Šiaulių sąjūdininkų veikla lėmė tai, kad iš Šiaulių miesto tarybos gretų pradėjo trauktis sovietų statytiniai, Lietuvos komunistų partijos nariai. Juos išstūmė Sąjūdžio atstovai, jų deleguoti ir remiami asmenys. Miesto tarybai pradėjo vadovauti Sąjūdžio veiklai artimi žmonės. Mindaugas Stakvilevičius, Donatas Morkūnas, Romualdas Ozolas, Virginijus Kačinskas, Kęstutis Lapinskas ir Algimantas Sėjūnas šiauliečių buvo išrinkti į Aukščiausiąją Tarybą, tapo Kovo 11-osios akto, kuriuo buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos atkūrimo faktas, signatarais.
Palikti atsiliepimą