Švietimas ir švietimasis
XIX a. pradžioje Šiauliuose veikė tik viena parapinė vienklasė mokykla, įkurta prie bažnyčios ir gyvavusi kiek daugiau nei 35 metus, iki 1839 m. Dėl stiprėjančios rusifikacijos ir lėšų miesto biudžete stygiaus pavienių bajorų iniciatyva buvo įsteigtos kelios trumpai gyvavusios mokyklos, kol buvo prieita prie vieningos nuomonės – Šiauliuose reikia steigti gimnaziją. Iš pradžių 1839 m. įkuriama penkių klasių mokykla apskrities bajorams, prie kurios vėliau prijungiama parengiamoji klasė. Ši įstaiga tampa mainų objektu. 1851 m. aktyvių vietos bajorų dėka iš Gardino gubernijos, Svisločiaus, atkeliama gimnazija į Šiaulius, mainais į minėtąją apskrities bajorų mokyklą, kuri iškeliama į Svisločių. Taip Šiauliuose atsiranda septynių klasių ir vienos parengiamosios klasės mokykla, pavadinta Šiaulių berniukų gimnazija. Dėl vietos įstatymų iš pradžių gimnaziją lanko tik bajorų vaikai ir apie dešimtadalis miestiečių. Šiai gimnazijai pastatyti savo žemę paaukojo Jonas Jakševičius su sąlyga, kad aukotojo atžala ir dar dvi kartos bus atleistos nuo mokesčio už mokslą. J. Jakševičiaus duktė Stanislava (būsimoji Venclauskienė) tesėjo tėvo valią ir jos uoliai laikėsi tai darydama kiek neįprastu būdu. Ji įsivaikino per 100 beglobių, pamestinukų vaikų, kuriems suteikė savo pavardę, ir taip jiems išrūpino ne tik pastogę, bet ir nemokamą mokslą. Jos vyras Kazimieras Venclauskis šią žmonos veiklą palaikė ir rėmė finansiškai. Gimnazijos pamokose dėstyta lenkų kalba, vyravo unijinė dvasia, tačiau jos mokiniams buvo būdingas iš tėvų paveldėtas „žemaičių bajoro“ identitetas. Ne vienu atveju lenkiškas unijinis patriotizmas, ugdytas gimnazijoje, kartu puoselėjo ir lietuvišką patriotizmą. Šios mokslo įstaigos įtaka buvo milžiniška ne tik mieste, bet ir apskrityje ir kitose aplinkinėse apskrityse.
Šiaulių berniukų gimnazija buvo prieinama tik berniukams, tačiau mergaitės taip pat turėjo alternatyvą, tik ji buvo privati, 1846–1857 m. veikusi parapinė mergaičių mokykla. 1865 m. vienklasėje valdiškoje parapijos mokykloje buvo atidaryta mergaičių pamaina ir 1873 m. šioje mokykloje mergaičių mokėsi jau daugiau nei berniukų. 1898 m. įsteigiama mergaičių gimnazija grafo Vladimiro Zubovo sklype, šią įstaigą jis įsteigė ir išlaikė savo lėšomis. Grafas V. Zubovas ir jo žmona Sofija daug nuveikė miesto ir apylinkės švietimo ir gyventojų išsimokslinimo srityse. Jie savo iniciatyva ir lėšomis įkūrė mokyklas Ginkūnuose (slapta), Naisiuose, Gubernijoje, Dabikinėje, Medemrodėje. Buvo įsteigta ir keletas trumpai gyvavusių pensionų, tarp kurių ir viena išimtis – ilgai veikęs: 1861–1907 m. veikęs privatus tikrasis pensionas 1907 m. perorganizuotas į keturių klasių progimnaziją.
Visų miesto mokyklų veiklą prižiūrėjo 1839–1851 m. apskrities bajorų mokyklos, o nuo 1851 m. – gimnazijos direkcija. Nuslopinus 1863–1864 m. sukilimą, Lietuvoje buvo pradėta diegti rusifikacijos programa, kuri diskriminavo lenkus, lietuvių kultūrą. Mokyklose buvo leidžiama pamokas vesti tik rusų kalba, o lietuvių kalbą vartoti tik kaip pagalbinę pirmaisiais mokymo metais.
Savo ruožtu žydų švietimas organizuotas pagal žydų papročius. Šiaulių žydų vaikai pradinį mokslą įgydavo trijų klasių dvasinėje mokykloje prie kahalo. Tokia pirmos kategorijos trijų klasių valdinė mokykla Šiauliuose atsirado 1853 m. Po šios mokyklos vaikai, įgavę praktinių pagrindų, ruošdavosi dirbti arba tolesnėms studijoms rabinų mokykloje. 1879 m. buvo atidaryta žydų vienklasė mokykla. 1899 m. įsteigiama Šiaulių didžiausio pramonininko Ch. Frenkelio privačiomis lėšomis Talmud Toros pradžios mokykla, skirta skurstančių žydų vaikams.
Palikti atsiliepimą