švietimas – Šiaulių Istorija

Šiauliai dabar

Šiaulių TIC — Sun, 04 Feb 2018 14:28:42 +0000

Šiauliai yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas, Šiaurės Lietuvos mokslo, kultūros ir ekonomikos centras, išlaikęs gilias pramonės ir verslių žmonių miesto tradicijas. Tai Lietuvos miestas, kuriame gyvena per 106 tūkstančius gyventojų, bet miesto plotas beveik lygus Klaipėdai, nes sovietmečiu prijungus Zoknių oro uostą ir apylinkes bei pastačius pietinę dalį/rajoną miesto teritorija išaugo dvigubai. Vienu metu Šiauliai buvo trečia pagal dydį Lietuvos gyvenvietė, tik vėliau Ginkūnų mikrorajoną atskyrus nuo miesto, vėl grįžta ketvirtos vietos. Didžiąją gyventojų dalį sudaro lietuviai. Taip buvo ne visada. Dar praėjusio amžiaus pradžioje didžiąją dalį gyventojų sudarė žydai, palikę mieste gilų istorinį, kultūrinį, ekonominį pėdsaką, taip pat rusai, vokiečiai bei kitų tautinių bendrijų nariai.

Šiauliai į savivaldos statybos darbus įsitraukė vos tik Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais būtent Šiauliai sukūrė pirmąją demokratinę savivaldybę Lietuvoje. Tad nieko stebėtino, kad nė mėnesiui nepraėjus po Nepriklausomybės akto paskelbimo, šiauliečiai jau rinkosi į pirmąją miesto Liaudies deputatų tarybos (netrukus pervadintos į Šiaulių savivaldybės tarybą) sesiją, kur išsirinko pirmininką, kurį po poros savaičių pakeitė išrinktas miesto meras.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiaulius aplankė, čia pasimeldė ir ilsėjosi pakeliui į netoli miesto stovintį Kryžių kalną (Jurgaičių piliakalnį) keliavęs popiežius Jonas Paulius II. Po šio vizito jo specialiu dekretu Šiaulių Petro ir Pauliaus bažnyčiai suteiktas katedros titulas, taip paverčiant faktu dar Motiejaus Valančiaus pasakytą teiginį apie jo laikais jau 400 metų čia skaičiavusią Žemaitijos katedrą bei įkuriama Šiaulių vyskupija.

Nuo 1993 m. „Aušros“ muziejus pradeda sparčiai plėsti ir savo žinion perima patalpas/įstaigas: Radijo ir televizijos ir Dviračių muziejai bei Ch. Frenkelio vila. Pastaruosiuose 1995 m. pradedami rekonstrukcijos darbai, po kurių įvykdymo, vila tampa nauja kultūrine-reprezentacine vieta, daugumos mieste vykstančių aukštosios kultūros renginių centras, kurio vidaus patalpose bei vidiniame kieme vyksta parodos, susitikimai su menininkais, koncertai, spektakliai, meno festivaliai. 2009 m. pagal „Aušros“ muziejaus parengtą projektą Lietuvos ir Norvegijos (pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) valstybių lėšomis atrestauruotas ir pritaikytas visuomenės reikmėms vienas iš svarbiausių Šiaulių miesto kraštovaizdžio akcentų bei etnokultūros, tradicinių amatų puoselėjimo židinys Žaliūkių malūnas ir greta atstatyta XIX a. malūnininko sodyba. Greta šių projektų, muziejus realizavo vieno savo padalinių, Fotografijos muziejaus rekonstravimo darbus, po kurių buvo pastatytas ketvirtas muziejaus aukštas, paverčiant pastatą keturių auštų statiniu su atvira lankytojams bei renginiams terasa ant stogo. Ši įstaiga vienintelė tokia Lietuvoje, kuri dedikuota fotografijos menui ir technikai.

1997 m. nusprendus reorganizuoti mieste veikusius Šiaulių pedagoginį institutą ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetą, įsteigtas Šiaulių universitetas. Metams bėgant aukštojo mokslo įstaiga išaugo, prisijungdama naujas erdves, versdama jas savo padaliniais, kartu mezgė glaudžius tarptautinius ryšius su kitais pasaulio universitetais, tapdama reikšmingu miesto regiono veikėju.

Miestui priklausantis Zoknių oro uostas tarnauja ir kariniams, ir civiliniams tikslams. Viduramžius menančios Šiaulių, kaip krašto gynybos ešafoto, tradicijos išliko: oro uoste veikia karinių oro pajėgų bazė, kurioje nuo 2004 m. dislokuoti NATO naikintuvai, atliekantys oro policijos funkciją Baltijos valstybėse. Greta to, kyla ir leidžiasi tarptautinių kompanijų krovininiai lėktuvai.

2007 m. oficialiai atidaryta sporto, kultūros masinių ir kamerinių renginių daugiafunkcinis kompleksas Šiaulių arena, kur vyksta visi didžiausiu miesto sporto, verslo bei kultūros renginiai, tarp kurių ir 2011 m. Europos krepšinio čempionato grupės turnyro varžybos bei pasaulinių muzikos įžymybių pasirodymai.

Universitetas, neuniversitetinės aukštosios mokyklos, dramos teatras, „Aušros“ muziejus, profesionalūs meno kolektyvai, nauja sporto arena suteikia Šiauliams teikia perspektyvų išlikti viso regiono traukos centru ir toliau. Miestas puoselėja savo istoriją bei siekia tapti moderniu Europos miestu.

Miestą kuria ir kiekvieną kartą naujai permąsto jame gyvenantys žmonės, tad kas laukia Šiaulių ateityje, taip pat nulems jo gyventojai. Vienas po kito gimsta nauji paminklai, skirti mieste gyvenusiems, subrendusiems kaip kūrėjai ir žmonės, asmenims, tokiems kaip pasaulinio garso lingvistikos mokslo formuotojas Algirdas Julius Greimas ar Vasario 16-osios akto signatarai. Greta gimsta ir naujos valiūkiškos idėjos bei sumanymai/meniniai darbai, kuriantys žaismingo, gyvo miesto įvaizdį. Greta vyksta aktyvūs atsinaujinimo darbai, atnaujinamos, naują koncepciją įgausiančios miesto viešosios erdvės, pradedami centrinės miesto aikštės formavimo darbai. Tad miestas keičiasi, modernėja ir tvirtai žengia XXI a. ritmu.

Foto 1

Fot. Saulius Jankauskas

Foto 2

Talkšos ežeras, Saulės Laikrodžio aikštė. Fot. Gabrielė Gendvilaitė.

Foto 3

Frenkelis. Festivalio atidarymas

Foto 4

Skulptūra Šaulys. Autorius skulpt. Stanislovas Kuzma. Fot. Virginijus Kinčinaitis.

Foto 5

Šimtmetį švenčiantys Šiauliai. Fot. Gintautas Plungė.

Foto 6

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Fot. Saulius Jankauskas.

Foto 7

Šiauliu arena. Fot. Algirdas Musneckis.

Foto 8

Šiauliečių akcija Šypsokis, Saules mieste. Fot. Aleksandr Reznik

Foto 9

Rekyvos ežeras. Fot. Andrius Mačiūnas.

Foto 10

Pietinis naktyje. Fot. Mindaugas Macaitis.

Foto 12

Motokrosas. Fot. Evaldas Černiauskas.

Foto 13

Miesto šventė Šiaulių naktys. Fot. Rinat Tarzumanov.

Foto 14

Saulius Jankauskas ©

The post Šiauliai dabar appeared first on Šiaulių Istorija.

Švietimas sovietiniu laikotarpiu

Šiaulių TIC — Thu, 01 Feb 2018 18:49:48 +0000

1951 m. pavyko atstatyti karo metais sugriautas mokyklas, bet jose iš pradžių trūko vietų, paskui situacija pradėjo keistis. Išsimokslinimo lygis mieste pirmiausiai augo dėl stiprėjančios materialinės bazės, o šiai augti padėjo vietos įmonės, kurios rėmė finansiškai švietimo įstaigas. Statybos trestas, autokelių valdyba, precizinių staklių, „Vairo“, televizorių gamyklos, baldų kombinatai buvo tik kelios prisidėjusios parama įmonės. Pradėjo sparčiai daugėti mokyklų, didėti ir plėstis jau esamos ir XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Šiauliuose dirbo 22 mokyklos.

Aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą mieste teikė Pedagoginis institutas, Kauno politechnikos instituto Šiaulių fakultetas, Pedagoginė mokykla, Aukštesnioji muzikos mokykla, politechnikumas ir Medicinos mokykla. Nuo 1948 m. Šiauliuose pradėti steigti dvimečiai mokytojų institutai, kurie rengė mokytojus ne tik miestui, bet ir visam kraštui. Čia susitelkė daug gabių pedagogų, kurie rengė būsimuosius edukacijos specialistus, kurie vėliau keliaudavo ten, kur jų labiausiai reikėjo – į Klaipėdą ir kitus miestus. Iš Klaipėdos atkelta Aukštesnioji muzikos mokykla rengė muzikos pedagogus, kurie būrėsi į mokyklos ansamblius ir orkestrus, sėkmingai koncertavusius įvairiose vietose, ar tapo dainininkais, įvairių vokalo konkursų laureatais.

Visos mokyklos puikiai integravosi į visuomeninį miesto gyvenimą, jų išauginti gabūs pedagogai, muzikai, ansambliai ir dainininkai, tokie kaip iš studentiško profesionaliu virtęs kamerinis choras „Polifonija“, Šiaulių konservatorijos kamerinis orkestras, pavertė Šiaulius visos Šiaurės Lietuvos kultūros židiniu.

Foto 1

Aušros muziejaus nuotr.

Foto 2

Aušros muziejaus nuotr.

Foto 3

Aušros muziejaus nuotr.

The post Švietimas sovietiniu laikotarpiu appeared first on Šiaulių Istorija.

Svarbiausias miesto prioritetas – švietimas

Šiaulių TIC — Wed, 31 Jan 2018 15:40:53 +0000

Jau nepriklausomybės pradžioje į valdžią atėję savivaldybės darbuotojai puikiai suprato švietimo svarbą. Tai pirmiausiai matyti iš to, kiek buvo skiriama lėšų šiam sektoriui gaivinti. Čia Šiauliai neabejotinai pirmavo tarp kitų Lietuvos miestų – skiriamų biudžeto lėšų dalimi beveik dvigubai lenkė laikinąją Lietuvos sostinę Kauną. Pradėtos sparčiai atstatinėti per karą uždarytos pradžios mokyklos. Šiaulių savivaldybės iniciatyva ir pastangomis tiek mieste, tiek visoje Lietuvoje pradžios mokslas tapo privalomas ir nemokamas, prieinamas visiems. Tautinių mažumų – žydų ir vokiečių – progimnazijose, kurias sudarė keturių klasių pradinis mokymas, buvo mokoma gimtosiomis kalbomis. Šiaulių gimnazijos veikla buvo atnaujinta dar Pirmajam pasauliniam karui nepasibaigus. Nepriklausomybės metais atgaivinta miesto gimnazija kurį laiką buvo mišri, tačiau 1928 m. Švietimo ministerijos sprendimu ji buvo išskirstyta į anksčiau gyvavusias atskiras berniukų ir mergaičių gimnazijas. Berniukų gimnazijoje sustiprintas ekonomikos, tiksliųjų mokslų ir klasikinių kalbų sričių mokymas, o mergaičių – užsienio kalbų. Žydų bendruomenės gimnazija buvo išlaikoma iš privačių bendruomenės organizacijos lėšų pramonininkų brolių Nurokų namuose. Rengti įvairūs mokytojų, technikų, valstybės tarnautojų kursai suaugusiesiems, norintiems įgyti vidurinį išsilavinimą. Šie kursai davė pradžią 1921 m. įkurti suaugusiųjų gimnaziją.

Greta tradicinių, valstybinių mokymosi įstaigų buvo steigiamos specialiosios mokyklos: Muzikos mokykla, 1929 m. įkurta Amerikos lietuvių akcinės bendrovės namuose, Dvaro gatvėje; Prekybos mokykla, nuo 1936 m. rengusi Šiauliams, kaip pramonės ir prekybos centrui, taip reikalingus buhalterius, pardavėjus ir apskaitininkus; Amatų vidurinė mokykla, kurioje nuo 1926 m. buvo rengiami dviejų sričių specialistai: staliai ir odų apdirbėjai; Mokytojų seminarija, įsikūrusi 1920 m. buvusiuose grafų Zubovų rūmuose. Pastaroji laikytina pirmąja aukštojo mokslo įstaiga Šiauliuose, kurioje buvo rengiami pedagogai visai Lietuvos švietimo sistemai. 1939 m. iš Klaipėdos į Šiaulius perkeltas Klaipėdos prekybos institutas tapo antrąja aukštąja miesto mokykla. Šiaulių prekybos institutas buvo išbarstytas trijose miesto vietose: Tautininkų rūmuose, Mokytojų seminarijoje, o vėliau dar ir pastatytuose naujuose Pašto rūmuose. Jis rengė aukštos kvalifikacijos specialistus, kurių reikėjo augančioms Šiaulių miesto reikmėms: transporto, prekybos, pramonės, kredito įstaigų, bankų, draudimo specialistus.

Foto 1

Mokytojų seminarijos pastatas (Zubovų rūmai).

Foto 2

Šiaulių berniukų gimnazija.

Foto 3

Šiaulių mergaičių gimnazija.

Foto 4

Mokytojų seminarijos pastatas (Zubovų rūmai).

Foto 5

Žydų mokyklos mokiniai Ch. Frenkelio vilos kieme prie fontano.

Foto 6

Šiaulių žydų gimnazijos pastatas.

Foto 7

Mokytojų seminarijos pastatas (Zubovų rūmai).

The post Svarbiausias miesto prioritetas – švietimas appeared first on Šiaulių Istorija.

Švietimas ir švietimasis

Šiaulių TIC — Mon, 29 Jan 2018 17:44:33 +0000

XIX a. pradžioje Šiauliuose veikė tik viena parapinė vienklasė mokykla, įkurta prie bažnyčios ir gyvavusi kiek daugiau nei 35 metus, iki 1839 m. Dėl stiprėjančios rusifikacijos ir lėšų miesto biudžete stygiaus pavienių bajorų iniciatyva buvo įsteigtos kelios trumpai gyvavusios mokyklos, kol buvo prieita prie vieningos nuomonės – Šiauliuose reikia steigti gimnaziją. Iš pradžių 1839 m. įkuriama penkių klasių mokykla apskrities bajorams, prie kurios vėliau prijungiama parengiamoji klasė. Ši įstaiga tampa mainų objektu. 1851 m. aktyvių vietos bajorų dėka iš Gardino gubernijos, Svisločiaus, atkeliama gimnazija į Šiaulius, mainais į minėtąją apskrities bajorų mokyklą, kuri iškeliama į Svisločių. Taip Šiauliuose atsiranda septynių klasių ir vienos parengiamosios klasės mokykla, pavadinta Šiaulių berniukų gimnazija. Dėl vietos įstatymų iš pradžių gimnaziją lanko tik bajorų vaikai ir apie dešimtadalis miestiečių. Šiai gimnazijai pastatyti savo žemę paaukojo Jonas Jakševičius su sąlyga, kad aukotojo atžala ir dar dvi kartos bus atleistos nuo mokesčio už mokslą. J. Jakševičiaus duktė Stanislava (būsimoji Venclauskienė) tesėjo tėvo valią ir jos uoliai laikėsi tai darydama kiek neįprastu būdu. Ji įsivaikino per 100 beglobių, pamestinukų vaikų, kuriems suteikė savo pavardę, ir taip jiems išrūpino ne tik pastogę, bet ir nemokamą mokslą. Jos vyras Kazimieras Venclauskis šią žmonos veiklą palaikė ir rėmė finansiškai. Gimnazijos pamokose dėstyta lenkų kalba, vyravo unijinė dvasia, tačiau jos mokiniams buvo būdingas iš tėvų paveldėtas „žemaičių bajoro“ identitetas. Ne vienu atveju lenkiškas unijinis patriotizmas, ugdytas gimnazijoje, kartu puoselėjo ir lietuvišką patriotizmą. Šios mokslo įstaigos įtaka buvo milžiniška ne tik mieste, bet ir apskrityje ir kitose aplinkinėse apskrityse.

Šiaulių berniukų gimnazija buvo prieinama tik berniukams, tačiau mergaitės taip pat turėjo alternatyvą, tik ji buvo privati, 1846–1857 m. veikusi parapinė mergaičių mokykla. 1865 m. vienklasėje valdiškoje parapijos mokykloje buvo atidaryta mergaičių pamaina ir 1873 m. šioje mokykloje mergaičių mokėsi jau daugiau nei berniukų. 1898 m. įsteigiama mergaičių gimnazija grafo Vladimiro Zubovo sklype, šią įstaigą jis įsteigė ir išlaikė savo lėšomis. Grafas V. Zubovas ir jo žmona Sofija daug nuveikė miesto ir apylinkės švietimo ir gyventojų išsimokslinimo srityse. Jie savo iniciatyva ir lėšomis įkūrė mokyklas Ginkūnuose (slapta), Naisiuose, Gubernijoje, Dabikinėje, Medemrodėje. Buvo įsteigta ir keletas trumpai gyvavusių pensionų, tarp kurių ir viena išimtis – ilgai veikęs: 1861–1907 m. veikęs privatus tikrasis pensionas 1907 m. perorganizuotas į keturių klasių progimnaziją.

Visų miesto mokyklų veiklą prižiūrėjo 1839–1851 m. apskrities bajorų mokyklos, o nuo 1851 m. – gimnazijos direkcija. Nuslopinus 1863–1864 m. sukilimą, Lietuvoje buvo pradėta diegti rusifikacijos programa, kuri diskriminavo lenkus, lietuvių kultūrą. Mokyklose buvo leidžiama pamokas vesti tik rusų kalba, o lietuvių kalbą vartoti tik kaip pagalbinę pirmaisiais mokymo metais.

Savo ruožtu žydų švietimas organizuotas pagal žydų papročius. Šiaulių žydų vaikai pradinį mokslą įgydavo trijų klasių dvasinėje mokykloje prie kahalo. Tokia pirmos kategorijos trijų klasių valdinė mokykla Šiauliuose atsirado 1853 m. Po šios mokyklos vaikai, įgavę praktinių pagrindų, ruošdavosi dirbti arba tolesnėms studijoms rabinų mokykloje. 1879 m. buvo atidaryta žydų vienklasė mokykla. 1899 m. įsteigiama Šiaulių didžiausio pramonininko Ch. Frenkelio privačiomis lėšomis Talmud Toros pradžios mokykla, skirta skurstančių žydų vaikams.