Šiaulių žemė – Šiaulių Istorija

Miestas Antano Tyzenhauzo administracijos laikais

Šiaulių TIC — Tue, 23 Jan 2018 19:28:27 +0000

Ne visos priverstinės reformos atneša vien tik blogus padarinius ir nepasiūloma jokių naudingų naujovių, kurių kraštui trūko iki tol. Taip pat ne visi tironai gali būti tik valdžios ištroškę savimylos, kurie neturi nė kruopelytės novatoriško, pažangaus mąstymo. Spartėjantį Šiaulių miesto kilimą paskatino griežtas reformatorius.

1764 m. Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Poniatovskis išperka Šiaulių ekonomijos žemes ir kartu su kitomis žemėmis perduoda administruoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonomijų administratoriui Antanui Tyzenhauzui. Su šiuo žmogumi sietinas Šiaulių pakilimas. Siekdamas kiek įmanoma Šiaulių ekonomiją, kaip ir kitas, paversti labiau klestinčia, kad ji galėtų duoti daugiau pinigų valdovui, A. Tyzenhauzas išsikėlė pagrindinius tikslus: įkurti kuo daugiau palivarkų (dvaro ūkinių ir administracinių kompleksų), kur lažininkai galėtų priverstinai dirbti su moderniausia to laiko žemės ūkio technika; steigti manufaktūras (dirbtuves, paremtas rankų darbu), kuriose būtų naudojamasi nemokama darbo jėga; sudaryti palankias sąlygas prekybai sutvarkant sausumos ir vandens kelius bei tobulinant ir plečiant amatus. Per pirmus trejus metus mieste jau stovėjo nauja plytinė, vėjinis malūnas, miestiečiai prilyginti valstiečiams, išskyrus sklypininkus ir žydus, ir turėjo eiti į lažą (priverstinius darbus) dvare, mokėti činšą (mokesčius). Mokesčiai augo ir atsirado vis naujų, kas greitai sukėlė daugumos miesto gyventojų nepasitenkinimą tokiais A. Tyzenhauzo sprendimais ir naujovėmis valdant ekonomiją. Šis nepasitenkinimas išaugo į 1769 m. valstiečių sukilimą, kuriame dalyvavo ir miestiečiai. Pastarieji nesugebėjo likti vieningi, susiskaldė į skirtingas grupes, tad sukilimas buvo greitai numalšintas, sukilėliams taip ir nepasiekus išsikeltų tikslų ir reikalavimų, o reformos, paskatinusios šį sukilimą, ne tik kad nebuvo panaikintos, bet išliko net po A. Tyzenhauzo nušalinimo nuo jo pareigų 1780 m. Kad ir kaip ten būtų, Šiaulių, kaip ekonomijos centro, reikšmė ir svarba augo – miestas plėtėsi, atsirado naujų institucijų. 1775 m. į Šiaulius perkeliami bajorų Pilies ir Žemės teismai, apskrities iždas, vėliau vežami mokesčiai iš visos ekonomijos teritorijų, pradeda veikti bajorų seimeliai, kurie gali išsirinkti ir siųsti savo atstovą į valstybės seimą. A. Tyzenhauzo valdymo laikotarpiu Šiauliai iš medinės gyvenvietės tapo miestu, kuriame vienas po kito pradėjo dygti mūriniai, ilgaamžiai ir prabangesni pastatai, nutiestos naujos, tiesios gatvės.

Visa tai tapo įmanoma dėl sėkmingai plėtotos A. Tyzenhauzo programos, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių buvo steigti pramonės įmones, amatus ir manufaktūras. Prasideda Šiaulių, kaip pramoninio miesto, gyvavimo etapas. Be 1767 m. įsteigtos plytinės, įkurta lininių audinių manufaktūra, vadovaujama audėjo iš Šveicarijos, kuris atsivežė tuziną darbuotojų iš savo šalies. Tad neatsitiktinai vietovė, kurioje buvo pastatyta manufaktūra, pavadinama Šveicarija. XVIII a. pabaigos Šiauliai turėjo įvairių sričių amatininkų: mūrininkų, dailidžių, stiklių, vinių gamintojų, skardžių, kalvių, šaltkalvių, tekintojų, račių, kubilių ir pan.

Foto 1

Foto 1

Antanas Tyzenhauzas.

The post Miestas Antano Tyzenhauzo administracijos laikais appeared first on Šiaulių Istorija.

Šiaulių ekonomijos atsiradimas ir jos reikšmė valstybei

Šiaulių TIC — Tue, 23 Jan 2018 19:03:21 +0000

1616 m. pradeda veikti Šiaulių ekonomija – institucija, vienijusi ir valdžiusi karališkuosius regiono dvarus ir jų žemes iš Šiaulių ekonomijos dvaro, įkurto Šiaulių mieste. Dvaro pastatas iki sudegimo per gaisrą 1736 m. (beje, dvaro pastatas buvo sudegintas ir anksčiau, pvz., 1657 m., kada mieste siautėjo švedų kariuomenė) buvo medinis, ir tik po šio gaisro iš karto pradėtas atstatinėti mūrinis. Jo statybos truko iki XVIII a. galo. Šiaulių ekonomija – didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonomija. Kiek paradoksalu, kad Šiauliai ekonomijoje nepirmavo nei dydžiu, nei gyventojų skaičiumi, nei ūkine situacija. Pačių ekonomijų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo tik 5, o jų statusas ir reikšmė buvo ypatingi, t. y. siekta, kad valdovas nepainiotų valstybės ir savo iždų, taigi po Žygimanto Augusto mirties renkamų svetimšalių valdovų finansinė ir ūkinė politika vietos diduomenę mažai tepalietė. Valdovas iš ekonomijų gaudavo pajamas į savo iždą, kad galėtų išlaikyti dvarą, bet jis negalėjo šių valdų įkeisti, užstatyti ar parduoti kam kitam iki gyvos galvos. Ekonomijos galėjo būti tik išnuomojamos, kas paprastai ir buvo daroma, bet tik tam tikram laiko tarpui ir tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiams, tad šios valdos tapo valstybinės reikšmės ir jų vaidmuo buvo itin svarbus vidaus politikoje, tolesnėje valstybės raidoje. Ilgainiui šis specialus statusas prisidėjo prie Šiaulių kaip miesto iškilimo.

Kad švietimas Šiauliuose buvo vienas iš svarbiausių prioritetų, rodo šis faktas – 1617 m. minima, kad Šiauliai turi mokyklą. Mauricijus Griškevičius (Hriškevičius) rašo apie bažnyčios kleboniją ir prie jos įkurtą mokyklą ir konstatuoja, kad ji čia buvusi ir anksčiau. Tad vietos gyventojai visada turėjo poreikį šviestis, lavintis. Galimai šis poreikis jiems atsirado dar 1445 m., kada mieste pastatoma bažnyčia, kuri tampa ne tik tikėjimo, bet ir švietimo šventoriumi. Manytina, kad pagal visoje Europoje vyravusias tradicijas ilgainiui greta bažnyčios turėjo atsirasti ir mokymosi įstaiga, kurioje galėjo būti rengiami ateities šviesuomenės atstovai.

XVII a. antrojoje pusėje Šiaulių ekonomiją jau valdo Sapiegų giminė. 1680 m. sudarytame dvaro inventoriuje aptinkama žinių ne tik apie ekonomijos dvarą, bet ir jo valdas, kurių gale esančioje ūkinėje dalyje, be malūnų, stovi alaus darykla. Tai seniausia žinoma darykla Lietuvoje, kuri vėliau suklesti ir tampa reikšminga Šiaulių miesto ir krašto ekonomikai, ir gyvuoja iki šių dienų.

Kad Šiauliai buvo svarbus ekonomijos vienetas, liudija 1699–1700 m. sudarytas kelių planas, kurį besiveržiančios į kraštą Šiaurės karo metu švedų kariuomenės užsakymu sudarė samdyti saksų kartografai. Pažvelgus į plano legendas, matyti, kad Šiauliai yra aiškiai išskirti kaip didžiausias tų apylinkių urbanistinis darinys, kuriame susiduria visi pagrindiniai keliai. Čia taip pat užfiksuota Šiaulių bažnyčia, kuri akivaizdžiai išskirta kaip didžiausias statinys.

Foto 1
Foto 2

Foto 1

Jeronimas Valavičius.

Foto 2

Mauricijaus Hriškevičiaus Šiaulių ekonomijos istorija (titulinis lapas).

The post Šiaulių ekonomijos atsiradimas ir jos reikšmė valstybei appeared first on Šiaulių Istorija.

Trumpai apie Šiaulių charakterį

Šiaulių TIC — Thu, 18 Jan 2018 22:24:19 +0000

XIII a. Šiaulių žemė pradeda kaip svarbi, viena iš reikšmingiausių žemaičių sąjungos narių, į kurios nuomonę visada atsižvelgiama. Ji tampa nepriklausoma nuo kitų žemaičių teritorijų, tačiau už tai, kad gali priimti sprendimus savarankiškai, vėliau brangiai sumoka. XIV–XV a. ji beveik išnyksta iš istorijos – istoriniai šaltiniai apie šią teritoriją užsimena retai. XV a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykstant permainoms ir kiek pakitus teritorijos riboms, Šiaulių žemė virsta valsčiumi. Nors Šiaulių kraštas sunyksta, galima teigti, kad čia gyvenę žmonės pasižymėjo tvirtu charakteriu, turėjo savo principus, nebijojo priešintis tiek šalies valdovui, tiek kraštą puolančioms išorės jėgoms.

Foto 1
Foto 2

Foto 1

Pentinis kirvis (X–XVI a.)

Foto 2

Įtveriamasis ietigalis.

The post Trumpai apie Šiaulių charakterį appeared first on Šiaulių Istorija.