Šiaulių ekonomijos atsiradimas ir jos reikšmė valstybei

Šiaulių TIC — Tue, 23 Jan 2018 19:03:21 +0000

1616 m. pradeda veikti Šiaulių ekonomija – institucija, vienijusi ir valdžiusi karališkuosius regiono dvarus ir jų žemes iš Šiaulių ekonomijos dvaro, įkurto Šiaulių mieste. Dvaro pastatas iki sudegimo per gaisrą 1736 m. (beje, dvaro pastatas buvo sudegintas ir anksčiau, pvz., 1657 m., kada mieste siautėjo švedų kariuomenė) buvo medinis, ir tik po šio gaisro iš karto pradėtas atstatinėti mūrinis. Jo statybos truko iki XVIII a. galo. Šiaulių ekonomija – didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonomija. Kiek paradoksalu, kad Šiauliai ekonomijoje nepirmavo nei dydžiu, nei gyventojų skaičiumi, nei ūkine situacija. Pačių ekonomijų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo tik 5, o jų statusas ir reikšmė buvo ypatingi, t. y. siekta, kad valdovas nepainiotų valstybės ir savo iždų, taigi po Žygimanto Augusto mirties renkamų svetimšalių valdovų finansinė ir ūkinė politika vietos diduomenę mažai tepalietė. Valdovas iš ekonomijų gaudavo pajamas į savo iždą, kad galėtų išlaikyti dvarą, bet jis negalėjo šių valdų įkeisti, užstatyti ar parduoti kam kitam iki gyvos galvos. Ekonomijos galėjo būti tik išnuomojamos, kas paprastai ir buvo daroma, bet tik tam tikram laiko tarpui ir tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiams, tad šios valdos tapo valstybinės reikšmės ir jų vaidmuo buvo itin svarbus vidaus politikoje, tolesnėje valstybės raidoje. Ilgainiui šis specialus statusas prisidėjo prie Šiaulių kaip miesto iškilimo.

Kad švietimas Šiauliuose buvo vienas iš svarbiausių prioritetų, rodo šis faktas – 1617 m. minima, kad Šiauliai turi mokyklą. Mauricijus Griškevičius (Hriškevičius) rašo apie bažnyčios kleboniją ir prie jos įkurtą mokyklą ir konstatuoja, kad ji čia buvusi ir anksčiau. Tad vietos gyventojai visada turėjo poreikį šviestis, lavintis. Galimai šis poreikis jiems atsirado dar 1445 m., kada mieste pastatoma bažnyčia, kuri tampa ne tik tikėjimo, bet ir švietimo šventoriumi. Manytina, kad pagal visoje Europoje vyravusias tradicijas ilgainiui greta bažnyčios turėjo atsirasti ir mokymosi įstaiga, kurioje galėjo būti rengiami ateities šviesuomenės atstovai.

XVII a. antrojoje pusėje Šiaulių ekonomiją jau valdo Sapiegų giminė. 1680 m. sudarytame dvaro inventoriuje aptinkama žinių ne tik apie ekonomijos dvarą, bet ir jo valdas, kurių gale esančioje ūkinėje dalyje, be malūnų, stovi alaus darykla. Tai seniausia žinoma darykla Lietuvoje, kuri vėliau suklesti ir tampa reikšminga Šiaulių miesto ir krašto ekonomikai, ir gyvuoja iki šių dienų.

Kad Šiauliai buvo svarbus ekonomijos vienetas, liudija 1699–1700 m. sudarytas kelių planas, kurį besiveržiančios į kraštą Šiaurės karo metu švedų kariuomenės užsakymu sudarė samdyti saksų kartografai. Pažvelgus į plano legendas, matyti, kad Šiauliai yra aiškiai išskirti kaip didžiausias tų apylinkių urbanistinis darinys, kuriame susiduria visi pagrindiniai keliai. Čia taip pat užfiksuota Šiaulių bažnyčia, kuri akivaizdžiai išskirta kaip didžiausias statinys.

Foto 1
Foto 2

Foto 1

Jeronimas Valavičius.

Foto 2

Mauricijaus Hriškevičiaus Šiaulių ekonomijos istorija (titulinis lapas).

The post Šiaulių ekonomijos atsiradimas ir jos reikšmė valstybei appeared first on Šiaulių Istorija.

Šiaulių miesto augimas ir didžiosios statybos

Šiaulių TIC — Tue, 23 Jan 2018 18:50:53 +0000

Šiaulių miesto formavimosi pamatai ryškiai matomi XVII a. istorijos šaltiniuose. 1649 ir 1650 m. dokumentuose minimos Vilniaus, Rūdės, Dvaro gatvės, kurių pavadinimai yra išlikę iki šių dienų. Žinoma, kad jos vedė į to laiko Šiaulių centrą – turgaus aikštę. Gatvių pavadinimai liudija, kad Šiauliai tuo metu jau buvo tapę miestu, nes kaimai ar kitos mažos gyvenvietės gatvių neturėdavo, tik kelius ir keliukus. Vienos iš gatvių pavadinimas Dvaro nurodo, kad mieste jau esama dvaro.

Aplink turgaus aikštę apsigyveno turtingiausi miesto gyventojai, įsisteigė teismas, kitos institucijos, kūrėsi verslai, darbavosi amatininkai. Šalia turgaus aikštės (pietryčiuose) buvo didelis bažnyčios sklypas. Iki XVII a. pradžios čia stovėjo medinė bažnyčia, 1617 m. pradėta statyti mūrinė. Teigiama, kad pirmos krikščioniškos kapinės buvo įrengtos prie XV a. viduryje pastatytos medinės katalikų bažnyčios, stovėjusios greta dabartinės Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros. Naujoji mūrinė bažnyčia pastatyta XVII a. Šių statybų iniciatorius – Vilniaus vaivada Kristupas Radvila Našlaitėlis, kuris tuo metu valdė jam priskirtą Šiaulių žemę, tačiau jis mirė 1616 m., nesulaukęs statybų galo. Mūrinė bažnyčia buvo baigta tik XVII a. viduryje. Jo pradėtą iniciatyvą tęsė ir palaikė žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius, o visų statybų organizatorius buvo kunigas Petras Tarvainis. Šis aktyvus žmogus atvyko į Šiaulius 1614 m. iš Aukštaitijos parapijos ir iš karto ėmėsi įgyvendinti mūrinės bažnyčios projektą. Tai jam priklauso didžioji dalis nuopelnų, kad ši bažnyčia buvo pastatyta. P. Tarvainis suorganizavo statybinių medžiagų pirkimą iš vietos didikų ir užtikrino bažnyčios žemės valdų ribų nustatymą, dėl ko jam teko kovoti su miesto dvaru ir vietos gyventojais, nenorėjusiais pripažinti šių ribų. Beje, šiam veikliam kunigui priklauso ir kitas nuopelnas, tai – 24 puslapių knygelė, maloningasis kreipimasis į Žemaitijos vyskupą Jurgį Tiškevičių, 1634 m. atvykusį pašventinti bažnyčios. Šis tekstas pavadintas „Linksmasis pasveikinimas“ yra pirmasis rašytinis pasakojimas apie Šiaulius, kuris parašytas silabine eilėdara, ir pirmasis silabinio eiliavimo barokinės poezijos pavyzdys lietuvių literatūroje.

XVII a. Šiaulių miesto pradžia – Šiaulių Istorija

Šiaulių ekonomijos atsiradimas ir jos reikšmė valstybei

Foto 1

Foto 2

Šiaulių miesto augimas ir didžiosios statybos

Foto 1

Foto 2

Foto 3