Šiaulių gatvės pasakoja. Stoties gatvė

XX a. pradžioje projektiniame miesto plane pažymėta lygiagreti su geležinkeliu gatvė, pavadinta Zastavnaja ulica (Užkardos gatvė). Nors plane ji driekėsi per visą miestą, iš tikrųjų buvo gerokai trumpesnė: prasidėjo ties dabartine Tilžės gatve ir, atsišakojusi nuo dabartinės Povilo Višinskio gatvės, vedė į geležinkelio stotį. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą gatvė jau vadinama Geležinkelio gatve. Po karo pradėta vadinti Stoties gatve. Sovietmečiu ji vadinosi Komjaunimo gatve. 1990 m. gatvei grąžintas Stoties pavadinimas.

Gatvės pavadinimas ir dabar atspindi jos funkciją: pereidama į Dubijos gatvę, Stoties gatvė jungia autobusų ir geležinkelio stotis.

 

Šv. Jurgio bažnyčia

Dabartinė Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta 1909 m. rusų carinės valdžios lėšomis kaip rusų kariuomenės cerkvė. Ji pastatyta ant Jakševičių žemės sklypo, tuo metu priklausiusio Stanislavai Jakševičiūtei-Venclauskienei, be teisinio nuosavybės pagrindo. Garsios bylos ėmėsi S. Venclauskienės vyras, žinomas advokatas Kazimieras Venclauskis. Advokatas iškeltą bylą laimėjo: sklypas turėjo būti grąžintas, o cerkvė nukelta. Įsikišus Karo ministerijai buvo susitarta ir cerkvė palikta stovėti.

Pirmojo pasaulinio karo metais cerkvė, patekusi vokiečių okupacinės valdžios žinion, buvo paversta ginklų sandėliu. Po karo perduota Lietuvos kariuomenės III pulko dvasinėms reikmėms. 1919 m. bažnyčia buvo pašventinta, jai suteiktas Šv. Jurgio Kankinio titulas. Perduota Žemaitijos vyskupo žinion. 1923 m. jai suteiktos parapijinės teisės.

 

Saldainių, šokolado, marmelado ir kavos fabrikas „Birutė“

1911 m. Stoties gatvėje įsteigtas „Birutės“ saldainių, šokolado, marmelado ir kavos fabrikas. Savininkas Vladas Vaitkus, buvęs Juknevičiaus gastronomijos krautuvės pardavėjas, buvo labai gabus ir apsukrus komersantas. Savo fabriką atidarė teturėdamas 500 rublių – neva ir tuos pačius pasiskolino. Didelį pasisekimą turėjusį pirmąjį saldainį savininkas pavadino „Dul-dul-dūdelė“.

Po Pirmojo pasaulinio karo fabrikas gamino 175 rūšių saldainius. Prekės po miestą ir provinciją buvo išvežiojamos reklaminiu automobiliu. Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje turėjo fabriko išlaikomas krautuves. Produkciją eksportavo į JAV, Vokietiją, Daniją. Susižėrė keletą aukso medalių Lietuvos parodose. 1928 m. pasaulinėje parodoje Londone „Birutė“ apdovanota sidabro medaliu.

 

Žydų pradžios mokykla „Talmud Tora“

Dabartinėje Stoties gatvėje 11 numeriu pažymėtame pastate veikė „Talmud Tora“ – 1899 m. Ch. Frenkelio lėšomis atidaryta dviejų aukštų mūrinė mokykla, skirta vargingų žydų vaikams. Jos pagrindą sudarė tikybiniai dalykai ir pradinio mokymo žinios. Savo programa ji prilygo dviejų klasių žydų liaudies mokyklai. Mokykloje dirbo keturi mokytojai. 1902 m. duomenimis, čia mokėsi 116 vaikų. Po Pirmojo pasaulinio karo mokykla pavadinta Žydų mokykla.

 

Stoties gatvės skveras 

Paminklas „Pirmoji diena“

Paminklas skirtas šviesuoliui, pedagogui, publicistui, visuomenės veikėjui, vadovėlių mokykloms autoriui Jonui Murkai (1889–1945). J. Murka – tautinės mokyklos kūrėjas, 19-os knygų autorius, didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs ir dirbęs Šiauliuose. 1928 m. už pedagoginę veiklą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.

„Pirmoji diena“ – paminklas ne vien J. Murkai: tai bene pirmasis paminklas mokytojui Lietuvoje. Paminklas – ir gražus mecenatystės pavyzdys. Skulptūros pagrindas – knyga, simbolizuojanti žinių šaltinį, iš kurio išauga medis. Jo viršuje įsikūręs juodas rutulys simbolizuoja tamsą, pro kurią besiskverbiantys spinduliai mena šviesą, ardančią tamsą. Švietėjiška šviesa sklinda į šešias pasaulio šalis.

Vilnietis skulptorius Džiugas Jurkūnas idėją įamžinti prosenelio atminimą ilgai brandino ir labai džiaugėsi galimybe ją įgyvendinti Šiauliuose. Paminklas 2015 m. sukurtas ir pastatytas J. Murkos vaikaičių ir provaikaičių lėšomis.