<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>XIV–XV a. Permainingas laikotarpis: tarp valstybės gynybos ir krikščionybės šviesos &#8211; Šiaulių Istorija</title>
	<atom:link href="https://siauliuistorija.lt/category/xiv-xv-a-permainingas-laikotarpis-tarp-valstybes-gynybos-ir-krikscionybes-sviesos/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://siauliuistorija.lt</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Mon, 13 May 2024 11:53:31 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=4.9.26</generator>
	<item>
		<title>Trumpai apie Šiaulių charakterį</title>
		<link>https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/trumpai-apie-siauliu-charakteri/</link>
		<comments>https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/trumpai-apie-siauliu-charakteri/#respond</comments>
		<pubDate>Thu, 18 Jan 2018 22:24:19 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[Šiaulių TIC]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[ŠIAULIŲ MIESTO ISTORIJA]]></category>
		<category><![CDATA[XIV–XV a. Permainingas laikotarpis: tarp valstybės gynybos ir krikščionybės šviesos]]></category>
		<category><![CDATA[Šiaulių žemė]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://siauliuistorija.lt/?p=530</guid>
		<description><![CDATA[<p>XIII a. Šiaulių žemė pradeda kaip svarbi, viena iš reikšmingiausių žemaičių sąjungos narių, į kurios nuomonę visada atsižvelgiama. Ji tampa nepriklausoma nuo kitų žemaičių teritorijų, tačiau už tai, kad gali priimti sprendimus savarankiškai, vėliau brangiai sumoka. XIV–XV a. ji beveik išnyksta iš istorijos – istoriniai šaltiniai apie šią teritoriją užsimena retai. XV a. Lietuvos Didžiojoje [&#8230;]</p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/trumpai-apie-siauliu-charakteri/">Trumpai apie Šiaulių charakterį</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt">Šiaulių Istorija</a>.</p>
]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>XIII a. Šiaulių žemė pradeda kaip svarbi, viena iš reikšmingiausių žemaičių sąjungos narių, į kurios nuomonę visada atsižvelgiama. Ji tampa nepriklausoma nuo kitų žemaičių teritorijų, tačiau už tai, kad gali priimti sprendimus savarankiškai, vėliau brangiai sumoka. XIV–XV a. ji beveik išnyksta iš istorijos – istoriniai šaltiniai apie šią teritoriją užsimena retai. XV a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykstant permainoms ir kiek pakitus teritorijos riboms, Šiaulių žemė virsta valsčiumi. Nors Šiaulių kraštas sunyksta, galima teigti, kad čia gyvenę žmonės pasižymėjo tvirtu charakteriu, turėjo savo principus, nebijojo priešintis tiek šalies valdovui, tiek kraštą puolančioms išorės jėgoms.</p>
<div class=" vc_row wpb_row  vc_row-fluid"><div class="fullwidthrow" ><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-12"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper"><div class="vc_tta-container" data-vc-action="collapse"><div class="vc_general vc_tta vc_tta-tabs vc_tta-color-wpb_defbtn vc_tta-style-outline vc_tta-shape-rounded vc_tta-spacing-1 vc_tta-tabs-position-top vc_tta-controls-align-left"><div class="vc_tta-tabs-container"><ul class="vc_tta-tabs-list"><li class="vc_tta-tab vc_active" data-vc-tab><a href="#1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-tabs data-vc-container=".vc_tta"><span class="vc_tta-title-text">Foto 1</span></a></li><li class="vc_tta-tab" data-vc-tab><a href="#1516734230514-f30bfe9c-3400" data-vc-tabs data-vc-container=".vc_tta"><span class="vc_tta-title-text">Foto 2</span></a></li></ul></div><div class="vc_tta-panels-container"><div class="vc_tta-panels"><div class="vc_tta-panel vc_active" id="1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-content=".vc_tta-panel-body"><div class="vc_tta-panel-heading"><h4 class="vc_tta-panel-title"><a href="#1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-accordion data-vc-container=".vc_tta-container"><span class="vc_tta-title-text">Foto 1</span></a></h4></div><div class="vc_tta-panel-body"><div class="vc_row wpb_row vc_inner vc_row-fluid"><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-4"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_single_image wpb_content_element vc_align_left">
		<div class="wpb_wrapper">
			
			<a class="prettyphoto" rel="prettyPhoto[rel-530-1121393282]" href="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/A-L-266_103-fragm-1_Pentinis-kirvis-X–XVI-a-1024x854.jpg" target="_self"><div class="vc_single_image-wrapper  "><div class="hover-effect h-style wpb_el_border"><img width="150" height="150" src="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/A-L-266_103-fragm-1_Pentinis-kirvis-X–XVI-a-150x150.jpg" class="vc_single_image-img attachment-thumbnail" alt="Pentinis kirvis (X–XVI a.)" srcset="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/A-L-266_103-fragm-1_Pentinis-kirvis-X–XVI-a-150x150.jpg 150w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/A-L-266_103-fragm-1_Pentinis-kirvis-X–XVI-a-550x550.jpg 550w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/A-L-266_103-fragm-1_Pentinis-kirvis-X–XVI-a-200x200.jpg 200w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/A-L-266_103-fragm-1_Pentinis-kirvis-X–XVI-a-380x380.jpg 380w" sizes="(max-width: 150px) 100vw, 150px" /><div class="mask"><i class="icon-search"></i><span class="img-rollover"></span></div></div></div></a>
    
		</div>
	</div>
</div></div></div><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-8"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_text_column wpb_content_element ">
		<div class="wpb_wrapper">
			<p>Pentinis kirvis (X–XVI a.)</p>

		</div>
	</div>
</div></div></div></div></div></div><div class="vc_tta-panel" id="1516734230514-f30bfe9c-3400" data-vc-content=".vc_tta-panel-body"><div class="vc_tta-panel-heading"><h4 class="vc_tta-panel-title"><a href="#1516734230514-f30bfe9c-3400" data-vc-accordion data-vc-container=".vc_tta-container"><span class="vc_tta-title-text">Foto 2</span></a></h4></div><div class="vc_tta-panel-body"><div class="vc_row wpb_row vc_inner vc_row-fluid"><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-4"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_single_image wpb_content_element vc_align_left">
		<div class="wpb_wrapper">
			
			<a class="prettyphoto" rel="prettyPhoto[rel-530-1386243026]" href="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/A-L-197_77-fragm-1_Įtveriamasis-ietigalis-165x1024.jpg" target="_self"><div class="vc_single_image-wrapper  "><div class="hover-effect h-style wpb_el_border"><img width="150" height="150" src="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/A-L-197_77-fragm-1_Įtveriamasis-ietigalis-150x150.jpg" class="vc_single_image-img attachment-thumbnail" alt="Įtveriamasis ietigalis" srcset="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/A-L-197_77-fragm-1_Įtveriamasis-ietigalis-150x150.jpg 150w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/A-L-197_77-fragm-1_Įtveriamasis-ietigalis-550x550.jpg 550w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/A-L-197_77-fragm-1_Įtveriamasis-ietigalis-200x200.jpg 200w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/A-L-197_77-fragm-1_Įtveriamasis-ietigalis-380x380.jpg 380w" sizes="(max-width: 150px) 100vw, 150px" /><div class="mask"><i class="icon-search"></i><span class="img-rollover"></span></div></div></div></a>
    
		</div>
	</div>
</div></div></div><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-8"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_text_column wpb_content_element ">
		<div class="wpb_wrapper">
			<p>Įtveriamasis ietigalis.</p>

		</div>
	</div>
</div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/trumpai-apie-siauliu-charakteri/">Trumpai apie Šiaulių charakterį</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt">Šiaulių Istorija</a>.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/trumpai-apie-siauliu-charakteri/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Šiaulių žemė krikščionybės aušroje Žemaitijoje</title>
		<link>https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/siauliu-zeme-krikscionybes-ausroje-zemaitijoje/</link>
		<comments>https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/siauliu-zeme-krikscionybes-ausroje-zemaitijoje/#respond</comments>
		<pubDate>Thu, 18 Jan 2018 21:00:51 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[Šiaulių TIC]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[ŠIAULIŲ MIESTO ISTORIJA]]></category>
		<category><![CDATA[XIV–XV a. Permainingas laikotarpis: tarp valstybės gynybos ir krikščionybės šviesos]]></category>
		<category><![CDATA[religija]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://siauliuistorija.lt/?p=524</guid>
		<description><![CDATA[<p>Šiaulių kraštui pavyksta išlikti ir 1445 m. išsikovoti parapijos statusą, kas jau galėtų rodyti, kad Šiauliai tampa valsčiaus centru ir pradeda kilti iš griuvėsių naujam etapui. Visa tai vyksta pritariant ir globojant Žemaitijos valdžiai. Gavus parapijos statusą, žemaičių seniūno Mykolo Kęsgailos iniciatyva 1445 m. pastatoma Šiaulių bažnyčia. Besikurianti nauja Šiaulių gyvenvietė, anksčiau  buvusi Salduvės arba [&#8230;]</p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/siauliu-zeme-krikscionybes-ausroje-zemaitijoje/">Šiaulių žemė krikščionybės aušroje Žemaitijoje</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt">Šiaulių Istorija</a>.</p>
]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Šiaulių kraštui pavyksta išlikti ir 1445 m. išsikovoti parapijos statusą, kas jau galėtų rodyti, kad Šiauliai tampa valsčiaus centru ir pradeda kilti iš griuvėsių naujam etapui. Visa tai vyksta pritariant ir globojant Žemaitijos valdžiai. Gavus parapijos statusą, žemaičių seniūno Mykolo Kęsgailos iniciatyva 1445 m. pastatoma Šiaulių bažnyčia. Besikurianti nauja Šiaulių gyvenvietė, anksčiau  buvusi Salduvės arba Šiaulių pilies ant Salduvės piliakalnio šešėlyje, ilgainiui sugeba ją pergyventi ir prisijungti. Šiaulių bažnyčia tampa centrine miesto figūra, aplink kurią pradeda sparčiai kurtis miesto kapinės, nes visi mirusieji nori būti palaidoti pašventintoje žemėje.</p>
<div class=" vc_row wpb_row  vc_row-fluid"><div class="fullwidthrow" ><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-12"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper"><div class="vc_tta-container" data-vc-action="collapse"><div class="vc_general vc_tta vc_tta-tabs vc_tta-color-wpb_defbtn vc_tta-style-outline vc_tta-shape-rounded vc_tta-spacing-1 vc_tta-tabs-position-top vc_tta-controls-align-left"><div class="vc_tta-tabs-container"><ul class="vc_tta-tabs-list"><li class="vc_tta-tab vc_active" data-vc-tab><a href="#1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-tabs data-vc-container=".vc_tta"><span class="vc_tta-title-text">Foto 1</span></a></li></ul></div><div class="vc_tta-panels-container"><div class="vc_tta-panels"><div class="vc_tta-panel vc_active" id="1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-content=".vc_tta-panel-body"><div class="vc_tta-panel-heading"><h4 class="vc_tta-panel-title"><a href="#1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-accordion data-vc-container=".vc_tta-container"><span class="vc_tta-title-text">Foto 1</span></a></h4></div><div class="vc_tta-panel-body"><div class="vc_row wpb_row vc_inner vc_row-fluid"><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-4"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_single_image wpb_content_element vc_align_left">
		<div class="wpb_wrapper">
			
			<a class="prettyphoto" rel="prettyPhoto[rel-524-140556842]" href="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/Šiaulių-bažnyčia-1024x719.jpg" target="_self"><div class="vc_single_image-wrapper  "><div class="hover-effect h-style wpb_el_border"><img width="150" height="150" src="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/Šiaulių-bažnyčia-150x150.jpg" class="vc_single_image-img attachment-thumbnail" alt="Šiaulių bažnyčia" srcset="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/Šiaulių-bažnyčia-150x150.jpg 150w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/Šiaulių-bažnyčia-550x550.jpg 550w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/Šiaulių-bažnyčia-200x200.jpg 200w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/Šiaulių-bažnyčia-380x380.jpg 380w" sizes="(max-width: 150px) 100vw, 150px" /><div class="mask"><i class="icon-search"></i><span class="img-rollover"></span></div></div></div></a>
    
		</div>
	</div>
</div></div></div><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-8"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_text_column wpb_content_element ">
		<div class="wpb_wrapper">
			<p>Šiaulių bažnyčia.</p>

		</div>
	</div>
</div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/siauliu-zeme-krikscionybes-ausroje-zemaitijoje/">Šiaulių žemė krikščionybės aušroje Žemaitijoje</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt">Šiaulių Istorija</a>.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/siauliu-zeme-krikscionybes-ausroje-zemaitijoje/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Šiauliečiai – valstybės nuo išorės priešų gynėjai</title>
		<link>https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/siaulieciai-valstybes-nuo-isores-priesu-gynejai/</link>
		<comments>https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/siaulieciai-valstybes-nuo-isores-priesu-gynejai/#respond</comments>
		<pubDate>Thu, 18 Jan 2018 10:49:21 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[Šiaulių TIC]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[ŠIAULIŲ MIESTO ISTORIJA]]></category>
		<category><![CDATA[XIV–XV a. Permainingas laikotarpis: tarp valstybės gynybos ir krikščionybės šviesos]]></category>
		<category><![CDATA[karyba]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://siauliuistorija.lt/?p=514</guid>
		<description><![CDATA[<p>Netikėtai, o gal ir planuotai, 1348 m. šiauliečiai nusprendžia užpulti pro šalį žygiuojančias ordino pajėgas. Už šį veiksmą jie vėliau sumoka, nes ordinas nelieka skolingas – keršto žygyje tais pačiais metais riteriai sugriauna Dubysos (1358 m. ši pilis dar kartą sugriaunama), Kulių, Bauskės, Šiaulių pilis. Manoma, kad šios pilys iš dalies buvusios apleistos todėl, kad [&#8230;]</p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/siaulieciai-valstybes-nuo-isores-priesu-gynejai/">Šiauliečiai – valstybės nuo išorės priešų gynėjai</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt">Šiaulių Istorija</a>.</p>
]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Netikėtai, o gal ir planuotai, 1348 m. šiauliečiai nusprendžia užpulti pro šalį žygiuojančias ordino pajėgas. Už šį veiksmą jie vėliau sumoka, nes ordinas nelieka skolingas – keršto žygyje tais pačiais metais riteriai sugriauna Dubysos (1358 m. ši pilis dar kartą sugriaunama), Kulių, Bauskės, Šiaulių pilis. Manoma, kad šios pilys iš dalies buvusios apleistos todėl, kad dauguma jų gynėjų buvo persigrupavę ir atsitraukę toliau į valstybės vidų, laukė į krašto gilumą keliausiančių kryžiuočių, patikėjusių lengva pergale. Tai pasiteisino, nes kryžiuočiams buvo užkirstas kelias brautis gilyn, ir jie buvo priversti grįžti. Deja, dėl šio narsaus pasipriešinimo Šiaulių žemė lieka visiškai nuniokota ir sunykusi, menkai apgyvendinta. Baltramiejaus Hionekės kronikoje šis kryžiuočių puolimas įvardijamas kaip visiškas žemės nuniokojimas, po kurio apylinkėse lieka labai nedaug gyventojų. Kovos su išorės jėgomis ir nesantaika su vietos žemaičių didikais lėmė, kad Šiaulių žemėje sunyko didikų sluoksnis, o ir ji pati vos išsilaikė – 1390 m. pasirašytoje sutartyje tarp žemaičių ir Livonijos tarp daugumos paminimų žemaičių žemių Šiaulių nėra.</p>
<p>&nbsp;</p>
<div class=" vc_row wpb_row  vc_row-fluid"><div class="fullwidthrow" ><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-12"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper"><div class="vc_tta-container" data-vc-action="collapse"><div class="vc_general vc_tta vc_tta-tabs vc_tta-color-wpb_defbtn vc_tta-style-outline vc_tta-shape-rounded vc_tta-spacing-1 vc_tta-tabs-position-top vc_tta-controls-align-left"><div class="vc_tta-tabs-container"><ul class="vc_tta-tabs-list"><li class="vc_tta-tab vc_active" data-vc-tab><a href="#1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-tabs data-vc-container=".vc_tta"><span class="vc_tta-title-text">Foto 1</span></a></li><li class="vc_tta-tab" data-vc-tab><a href="#1516734230514-f30bfe9c-3400" data-vc-tabs data-vc-container=".vc_tta"><span class="vc_tta-title-text">Foto 2</span></a></li><li class="vc_tta-tab" data-vc-tab><a href="#1516734316599-1f25bfe2-9eed" data-vc-tabs data-vc-container=".vc_tta"><span class="vc_tta-title-text">Foto 3</span></a></li><li class="vc_tta-tab" data-vc-tab><a href="#1517759578882-e4736326-f0e3" data-vc-tabs data-vc-container=".vc_tta"><span class="vc_tta-title-text">Foto 4</span></a></li></ul></div><div class="vc_tta-panels-container"><div class="vc_tta-panels"><div class="vc_tta-panel vc_active" id="1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-content=".vc_tta-panel-body"><div class="vc_tta-panel-heading"><h4 class="vc_tta-panel-title"><a href="#1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-accordion data-vc-container=".vc_tta-container"><span class="vc_tta-title-text">Foto 1</span></a></h4></div><div class="vc_tta-panel-body"><div class="vc_row wpb_row vc_inner vc_row-fluid"><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-4"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_single_image wpb_content_element vc_align_left">
		<div class="wpb_wrapper">
			
			<a class="prettyphoto" rel="prettyPhoto[rel-514-1472053299]" href="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/07-27A_Jurgaičių-piliakalnis-1024x679.jpg" target="_self"><div class="vc_single_image-wrapper  "><div class="hover-effect h-style wpb_el_border"><img width="150" height="150" src="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/07-27A_Jurgaičių-piliakalnis-150x150.jpg" class="vc_single_image-img attachment-thumbnail" alt="Jurgaičių piliakalnis" srcset="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/07-27A_Jurgaičių-piliakalnis-150x150.jpg 150w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/07-27A_Jurgaičių-piliakalnis-550x550.jpg 550w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/07-27A_Jurgaičių-piliakalnis-200x200.jpg 200w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/07-27A_Jurgaičių-piliakalnis-380x380.jpg 380w" sizes="(max-width: 150px) 100vw, 150px" /><div class="mask"><i class="icon-search"></i><span class="img-rollover"></span></div></div></div></a>
    
		</div>
	</div>
</div></div></div><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-8"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_text_column wpb_content_element ">
		<div class="wpb_wrapper">
			<p>Jurgaičių piliakalnis.</p>

		</div>
	</div>
</div></div></div></div></div></div><div class="vc_tta-panel" id="1516734230514-f30bfe9c-3400" data-vc-content=".vc_tta-panel-body"><div class="vc_tta-panel-heading"><h4 class="vc_tta-panel-title"><a href="#1516734230514-f30bfe9c-3400" data-vc-accordion data-vc-container=".vc_tta-container"><span class="vc_tta-title-text">Foto 2</span></a></h4></div><div class="vc_tta-panel-body"><div class="vc_row wpb_row vc_inner vc_row-fluid"><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-4"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_single_image wpb_content_element vc_align_left">
		<div class="wpb_wrapper">
			
			<a class="prettyphoto" rel="prettyPhoto[rel-514-121986294]" href="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/I-A-216_Žiediniai-šarvai-XII-a.-pab-859x1024.jpg" target="_self"><div class="vc_single_image-wrapper  "><div class="hover-effect h-style wpb_el_border"><img width="150" height="150" src="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/I-A-216_Žiediniai-šarvai-XII-a.-pab-150x150.jpg" class="vc_single_image-img attachment-thumbnail" alt="Žiediniai šarvai (XII a. pab.)" srcset="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/I-A-216_Žiediniai-šarvai-XII-a.-pab-150x150.jpg 150w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/I-A-216_Žiediniai-šarvai-XII-a.-pab-550x550.jpg 550w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/I-A-216_Žiediniai-šarvai-XII-a.-pab-200x200.jpg 200w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/I-A-216_Žiediniai-šarvai-XII-a.-pab-380x380.jpg 380w" sizes="(max-width: 150px) 100vw, 150px" /><div class="mask"><i class="icon-search"></i><span class="img-rollover"></span></div></div></div></a>
    
		</div>
	</div>
</div></div></div><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-8"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_text_column wpb_content_element ">
		<div class="wpb_wrapper">
			<p>Žiediniai šarvai (XII a. pab.)</p>

		</div>
	</div>
</div></div></div></div></div></div><div class="vc_tta-panel" id="1516734316599-1f25bfe2-9eed" data-vc-content=".vc_tta-panel-body"><div class="vc_tta-panel-heading"><h4 class="vc_tta-panel-title"><a href="#1516734316599-1f25bfe2-9eed" data-vc-accordion data-vc-container=".vc_tta-container"><span class="vc_tta-title-text">Foto 3</span></a></h4></div><div class="vc_tta-panel-body"><div class="vc_row wpb_row vc_inner vc_row-fluid"><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-4"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_single_image wpb_content_element vc_align_left">
		<div class="wpb_wrapper">
			
			<a class="prettyphoto" rel="prettyPhoto[rel-514-1249065478]" href="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/I-A215-fragm-1_Dviašmenis-kalavijas-XIIa.-pab-1024x205.jpg" target="_self"><div class="vc_single_image-wrapper  "><div class="hover-effect h-style wpb_el_border"><img width="150" height="150" src="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/I-A215-fragm-1_Dviašmenis-kalavijas-XIIa.-pab-150x150.jpg" class="vc_single_image-img attachment-thumbnail" alt="Dviašmenis kalavijas (XIIa. pab.)" srcset="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/I-A215-fragm-1_Dviašmenis-kalavijas-XIIa.-pab-150x150.jpg 150w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/I-A215-fragm-1_Dviašmenis-kalavijas-XIIa.-pab-200x200.jpg 200w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/I-A215-fragm-1_Dviašmenis-kalavijas-XIIa.-pab-380x380.jpg 380w" sizes="(max-width: 150px) 100vw, 150px" /><div class="mask"><i class="icon-search"></i><span class="img-rollover"></span></div></div></div></a>
    
		</div>
	</div>
</div></div></div><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-8"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_text_column wpb_content_element ">
		<div class="wpb_wrapper">
			<p>Dviašmenis kalavijas (XIIa. pab.)</p>

		</div>
	</div>
</div></div></div></div></div></div><div class="vc_tta-panel" id="1517759578882-e4736326-f0e3" data-vc-content=".vc_tta-panel-body"><div class="vc_tta-panel-heading"><h4 class="vc_tta-panel-title"><a href="#1517759578882-e4736326-f0e3" data-vc-accordion data-vc-container=".vc_tta-container"><span class="vc_tta-title-text">Foto 4</span></a></h4></div><div class="vc_tta-panel-body"><div class="vc_row wpb_row vc_inner vc_row-fluid"><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-4"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_single_image wpb_content_element vc_align_left">
		<div class="wpb_wrapper">
			
			<a class="prettyphoto" rel="prettyPhoto[rel-514-45233005]" href="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/05-1A_Normančių-piliakalnis-1024x679.jpg" target="_self"><div class="vc_single_image-wrapper  "><div class="hover-effect h-style wpb_el_border"><img width="150" height="150" src="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/05-1A_Normančių-piliakalnis-150x150.jpg" class="vc_single_image-img attachment-thumbnail" alt="Normančių piliakalnis" srcset="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/05-1A_Normančių-piliakalnis-150x150.jpg 150w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/05-1A_Normančių-piliakalnis-550x550.jpg 550w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/05-1A_Normančių-piliakalnis-200x200.jpg 200w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/02/05-1A_Normančių-piliakalnis-380x380.jpg 380w" sizes="(max-width: 150px) 100vw, 150px" /><div class="mask"><i class="icon-search"></i><span class="img-rollover"></span></div></div></div></a>
    
		</div>
	</div>
</div></div></div><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-8"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_text_column wpb_content_element ">
		<div class="wpb_wrapper">
			<p>Normančių piliakalnis.</p>

		</div>
	</div>
</div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/siaulieciai-valstybes-nuo-isores-priesu-gynejai/">Šiauliečiai – valstybės nuo išorės priešų gynėjai</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt">Šiaulių Istorija</a>.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://siauliuistorija.lt/2018/01/18/siaulieciai-valstybes-nuo-isores-priesu-gynejai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
