XIII a. Šiaulių žemė atsiranda pasaulio istorijoje – Šiaulių Istorija

Gynybinė pilių sistema, arba kaip Šiauliai Lietuvą gynė

Šiaulių TIC — Thu, 18 Jan 2018 10:46:21 +0000

Būsimojo karaliaus Mindaugo vidaus kovų dėl valdžios padariniai buvo ypač skaudūs Šiaulių žemei. Manoma, kad išžudęs vietos valdovus, vietinį valdžios elitą, Mindaugas paverčia Šiaulių kraštą savo valdoma teritorija ir kitų didžiųjų kunigaikščių, kurie sėdosi į sostą po jo. Šiaulių žemėje vietinių didikų nebelieka arba jie sunyksta ir tai lemia, kad šios teritorijos vardas visiškai išnyksta iš istorijos puslapių šimtui metų. Šiaulių žemės ir Šiaulių gyvenvietės, o vėliau ir valsčiaus pavadinimų sutapimas rodo, kad Šiauliai turėjo užimti teritorijos centro poziciją. Apie Šiaulių žemę sužinome tik iš Baltramiejaus Hionekės ir Hermano Vartbergės parašytų kronikų. Šiose kronikose Šiaulių žemė įvardijama kaip terra Sauleorum. Pirmoje jų, parašytoje 1348 m., minima, kad tuo metu čia stovėjo Kulų (Kulen), Businės, arba Busėnų (Businne), Ceilos (Zela), Dubysos (Dobbesyne) pilys. Tai Šiaulių žemės gynybos žiedas. Jį pradeda į šiaurės rytus nuo Šiaulių nutolęs Jurgaičių piliakalnis (dabar vadinamas Kryžių kalnu), ant kurio stovėjusi pilis, vadinta Kuliais, arba Kula (Kulen). Toliau eina Normaičių piliakalnis Pakapėje, į pietus nuo Šiaulių ir Rėkyvos ežero, ant kurio stovėjusi vadinamoji Bauskės pilis (istorikai dar mini Busikės, Busėnų ir Buožėnų vietovardžius). Trečioji pilis buvo įkurta Bubiuose, ant Bubių piliakalnio, ir Dubysa vadinta, o ketvirtoji – pačiuose dabartiniuose Šiauliuose, tada dar vadinta Šiaulių pilimi, arba Ceila, stovėjusi ant Salduvės piliakalnio, dabar kalnu vadinamo (mokslininkai jį vadina Žuvininkų piliakalniu). Manoma, kad Salduvės piliakalnis atsirado XI–XIV a. Gretimoje kalvelėje buvo aptiktas akmenimis sutvirtintas pylimas – tai dalis gynybinės linijos, saugojusios Salduvės piliakalnį ir Šiaulių pilį iš šiaurės vakarų pusės. Tiesa, šiuose dokumentuose taip pat minima, kad Šiaulių žemės gyventojai pasižymėjo savarankiškumu ir nepriklausomybe priimdami sprendimus, kurie buvo susieti su visu regionu, kaip antai iki 1348 m. jie nedalyvavo žemaičių kovose su Vokiečių ordinu, mieliau rinkdamiesi jam mokėti mokesčius. Taip galėjo atsitikti ir dėl to, kad šis regionas tampa menkai pastebimas ir svarbus tiek vietiniams valdovams, tiek į kraštą besiveržiantiems kryžiuočiams.

Foto 1

Žuvininkų piliakalnis.

Foto 2

Jurgaičių piliakalnis.

Foto 3

Bubių piliakalnis.

Foto 4

Normančių piliakalnis, Bauskės pilies vieta.

Foto 5

Normančių piliakalnis.

Foto 6

Jurgaičių piliakalnis.

The post Gynybinė pilių sistema, arba kaip Šiauliai Lietuvą gynė appeared first on Šiaulių Istorija.

Šiaulių valdžios elitas

Šiaulių TIC — Thu, 18 Jan 2018 10:36:55 +0000

Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta svarbiame to meto dokumente, Livonijos akte, 1254 m. Voluinės, arba kitaip Hipatijaus, metraštyje aprašoma 1219 m. Lietuvos žemių konfederacijos ir Haličo-Voluinės kunigaikštystės sutartis, kurioje minimi Šiaulių žemės kunigaikščiai Bulioniai (Bulaičiai), tada valdę Šiaulių apylinkes, gyvenę Bulėnuose ir Buleinėje, kuri žinoma dar ir XIX a. kaip Šiaulių parapijos bažnyčios vieta. Tad Bulioniai turėjo gyventi dabartiniame Šiaulių miesto centre, ten, kur, manoma, prasideda miesto ištakos, ir iš ten valdę žemės valdas. Apie šiuos vietos valdovus brolius štai kas rašoma: „Vismantas, kurį nužudė Mindaugas ir paveržė jo žmoną, ir jo brolius išžudė: Gedvilą, Sprudeikį.“ Žinoma, kad 1219 m. Šiaulių žemė ir kitos teritorijos yra atstovaujamos vietos didikų giminės, kuri tuo metu rėmė tiek Mindaugą, tiek kitus didžiuosius kunigaikščius. Vėlesnėse vidaus kovose dėl valdžios, kurių metu Mindaugas siekė pajungti visas žemes savo valdžiai, šiauliečiai palaikė žemaičių kunigaikštį Vykintą, kuris priešinosi Mindaugo planams, prieš jį sukildamas. Bet jis pralaimėjo, o jo sąjungininkai iš Šiaulių Bulioniai, visi trys broliai Vismantas, Gedvilas ir Sprudeikis, žuvo arba buvo nužudyti. Beje, vidaus kovose žuvusio Vismanto žmoną, vieną iš Šiaulių žemės didikų atstovių, netrukus vedė Mindaugas ir ji 1253 m. buvo karūnuota kaip karalienė Morta, tad Šiaulių kraštas gali pelnytai didžiuotis iš čia kilusia vienintele Lietuvos istorijoje karaliene.

Foto 1

Žiemgalos sutartis p51.

Foto 2

Žiemgalos sutartis p51.

Foto 3

Karalienė Morta.

The post Šiaulių valdžios elitas appeared first on Šiaulių Istorija.

Saulės mūšis – žemaičių galia ir įsibrovėlių žlugimas

Šiaulių TIC — Thu, 18 Jan 2018 10:26:11 +0000

Šiaulių atsiradimas istorijos tėkmėje sietinas su regiono arba žemės, kurioje susikūrė miestas, vardo pirmuoju paminėjimu. 1236 m. rugsėjo 22 d. pirmą kartą to meto rašytiniuose šaltiniuose paminimas vardas Soule. Šis pavadinimas atsiranda Eiliuotoje Livonijos kronikoje, kuri buvo parašyta siekiant papasakoti, kaip Pabaltijo krašte anais laikais iš Vakarų Europos atvykusiems Kryžiuočių ordino sukarintiems vienuoliams sekėsi krikštyti vietos žmones. Šis svarbus Lietuvos ir Šiaulių istorijai dokumentas aprašė Saulės mūšį, kuriame jungtinė lietuvių, žemaičių ir žiemgalių kariuomenė, sugebėjusi susivienyti bendram gynybiniam tikslui, sutriuškino Kalavijuočių ordino karius. Šis ordinas, kuris gynė Rygos miesto arkivyskupą nuo jo valiai nepaklūstančių ir jo teritorijas puldinėjančių baltų genčių ir ginklu skleidė religines tiesas ir krikštą baltų ir finų apgyvendintose teritorijose, buvo įkurtas 1202 m. Rygos arkivyskupo Alberto iniciatyva. Prisidengdami krikšto misija, kalavijuočiai brovėsi į dabartinės Lietuvos teritoriją turėdami tikslą apiplėšti ir užkariauti vietos žemes, ir paversti vietos gyventojus jiems paklusnius. Šito jiems nepavyko pasiekti, nes susivienijusios baltų gentys sugebėjo užkirsti tam kelią Saulės mūšyje. Taip istorijoje pirmą kartą paminėta Saulės vardu vadinama vietovė, kuri dabar žinoma kaip Šaulių miestas.