Saulės mūšis – žemaičių galia ir įsibrovėlių žlugimas
Šiaulių atsiradimas istorijos tėkmėje sietinas su regiono arba žemės, kurioje susikūrė miestas, vardo pirmuoju paminėjimu. 1236 m. rugsėjo 22 d. pirmą kartą to meto rašytiniuose šaltiniuose paminimas vardas Soule. Šis pavadinimas atsiranda Eiliuotoje Livonijos kronikoje, kuri buvo parašyta siekiant papasakoti, kaip Pabaltijo krašte anais laikais iš Vakarų Europos atvykusiems Kryžiuočių ordino sukarintiems vienuoliams sekėsi krikštyti vietos žmones. Šis svarbus Lietuvos ir Šiaulių istorijai dokumentas aprašė Saulės mūšį, kuriame jungtinė lietuvių, žemaičių ir žiemgalių kariuomenė, sugebėjusi susivienyti bendram gynybiniam tikslui, sutriuškino Kalavijuočių ordino karius. Šis ordinas, kuris gynė Rygos miesto arkivyskupą nuo jo valiai nepaklūstančių ir jo teritorijas puldinėjančių baltų genčių ir ginklu skleidė religines tiesas ir krikštą baltų ir finų apgyvendintose teritorijose, buvo įkurtas 1202 m. Rygos arkivyskupo Alberto iniciatyva. Prisidengdami krikšto misija, kalavijuočiai brovėsi į dabartinės Lietuvos teritoriją turėdami tikslą apiplėšti ir užkariauti vietos žemes, ir paversti vietos gyventojus jiems paklusnius. Šito jiems nepavyko pasiekti, nes susivienijusios baltų gentys sugebėjo užkirsti tam kelią Saulės mūšyje. Taip istorijoje pirmą kartą paminėta Saulės vardu vadinama vietovė, kuri dabar žinoma kaip Šaulių miestas.
Palikti atsiliepimą