<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Šiauliai Antrojo pasaulinio karo metais &#8211; Šiaulių Istorija</title>
	<atom:link href="https://siauliuistorija.lt/category/siauliai-antrojo-pasaulinio-karo-metais/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://siauliuistorija.lt</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Mon, 13 May 2024 11:53:31 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=4.9.26</generator>
	<item>
		<title>Šiauliai nacizmo tamsoje</title>
		<link>https://siauliuistorija.lt/2018/01/31/siauliai-nacizmo-tamsoje/</link>
		<comments>https://siauliuistorija.lt/2018/01/31/siauliai-nacizmo-tamsoje/#respond</comments>
		<pubDate>Wed, 31 Jan 2018 19:00:09 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[Šiaulių TIC]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[ŠIAULIŲ MIESTO ISTORIJA]]></category>
		<category><![CDATA[Šiauliai Antrojo pasaulinio karo metais]]></category>
		<category><![CDATA[karyba]]></category>
		<category><![CDATA[gyventojai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://siauliuistorija.lt/?p=429</guid>
		<description><![CDATA[<p>1941 m. birželio 23 d. įvyksta vadinamasis Birželio sukilimas, kuriuo pasinaudoja į Lietuvą po trijų dienų įžengianti nauja okupantų kariuomenės vadovybė. Pirmoji sovietų okupacija buvo trumpa ir nelabai sėkminga, o iš naujo kraštą užėmusi vokiečių valdžia savo tikslus įgyvendino ganėtinai neblogai. Pati nacių politika Lietuvoje buvo priešinga sovietinei vien jau todėl, kad jie nesiekė pakeisti [&#8230;]</p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt/2018/01/31/siauliai-nacizmo-tamsoje/">Šiauliai nacizmo tamsoje</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt">Šiaulių Istorija</a>.</p>
]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>1941 m. birželio 23 d. įvyksta vadinamasis Birželio sukilimas, kuriuo pasinaudoja į Lietuvą po trijų dienų įžengianti nauja okupantų kariuomenės vadovybė. Pirmoji sovietų okupacija buvo trumpa ir nelabai sėkminga, o iš naujo kraštą užėmusi vokiečių valdžia savo tikslus įgyvendino ganėtinai neblogai. Pati nacių politika Lietuvoje buvo priešinga sovietinei vien jau todėl, kad jie nesiekė pakeisti šalies institucijų, o tik panaudoti jų veiklą savo tikslams pasiekti. Lietuviškos administracijos veikė griežtai kontroliuojamos nacių vietininkų, kaip antai Šiaulių miesto savivaldybę kontroliavo Šiaulių apygardos komisariatas. Per tokius apygardų komisariatus ir generalinį komisariatą nacių kariuomenė įgyvendino savo politiką.</p>
<p>Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai Šiauliuose gyveno aktyvų politinį, profesinį ir kultūrinį gyvenimą. Jie statė sinagogas, ješivas (dvasines mokymosi įstaigas) ir kitas švietimo įstaigas, kūrė profesines sąjungas, bankus, ligonines, labdaros organizacijas, šalpos įstaigas. Prieš pat karą Šiaulių mieste gyveno apie 6500–8000 žydų tautybės žmonių.</p>
<p>1941 m. Birželio 26 d. į Lietuvą atvykusi vokiečių kariuomenė pirmiausiai pasirūpino išvyti sovietų dalinius iš valstybės ir greitai atkurti vietos administraciją ir policiją. Šie organai vėliau pradėjo sistemingai įgyvendinti naujos valdžios tikslus. Miesto administracija leido vieną po kito diskriminacinius pareiškimus žydų atžvilgiu, o policija nuosekliai pradėta performuoti į sukarintą tarnybą. Iš pradžių atsirado slaptoji karo lauko policija, o vėliau – miestų skyrių vokiečių saugumo policijos, arba gestapo, ir saugumo tarybos daliniai, kurie tapo tiesioginiai genocido politikos vykdytojai. 1941 m. vasarą, birželio 29 d., Kužių miške įvyko pirmosios Šiaulių žydų žudynės,  nužudyta keli tūkstančiai žydų ir kitų tautybių su komunistine veikla sietinų asmenų. Vėliau, tų pačių metų rudenį, surengtos kitos žudynės greta Bubių kaimo ir Gubernijos miške (Normančių eiguvoje),  kur vokiečių karių prižiūrimi žudynes vykdė sukarinti policijos batalionai. 1941 m. rugpjūčio mėn. žydų perkėlimas į abu mieste parengtus getus buvo baigtas. Geto gyventojai buvo priversti dirbti privalomus darbus Zoknių oro uoste, durpynuose, gamyklose, fabrikuose ir pan. Kylančias problemas dėl gyventojų pertekliaus gete vokiečių valdžia paprastai spręsdavo surengusi naują suėmimą, kuris baigdavosi žudynėmis užmiestyje. Po 1941 m. kruvinojo periodo laikotarpis iki getų likvidavimo buvo ganėtinai ramus ir jo gyventojai galėjo kiek atsikvėpti. Šiaulių getuose pradėjo formuotis savivalda su administracija ir tvarka besirūpinančiomis žydų institucijomis. 1943 m. įsteigtos mokyklos vaikams. Tačiau 1943 m. gale panaikinamas vienas iš getų, pavadintas Kaukazu, iš kurio visi gyventojai perkeliami į koncentracijos stovyklas, o 1944 m. liepos viduryje toks pat likimas ištinka ir kitą, Šiaulių, getą, jo gyventojai taip pat perkeliami į vokiečių koncentracijos stovyklas. Šiuos žiaurumus išgyvena tik nuo 350 iki 500 Šiaulių žydų. Tai buvo didelis smūgis Šiaulių miestui, nes šios tautos atstovų įtaka ankstesnei miesto raidai buvo neabejotinai didelė (vienas jų atstovų Samuelis Petuchauskas netgi buvo ilgametis miesto burmistro pavaduotojas), jų palikti pėdsakai istorijos tėkmėje dar ir šiandien atsispindi Šiaulių miesto praeitį fiksuojančiuose atminimo paminkluose.</p>
<div class=" vc_row wpb_row  vc_row-fluid"><div class="fullwidthrow" ><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-12"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper"><div class="vc_tta-container" data-vc-action="collapse"><div class="vc_general vc_tta vc_tta-tabs vc_tta-color-wpb_defbtn vc_tta-style-outline vc_tta-shape-rounded vc_tta-spacing-1 vc_tta-tabs-position-top vc_tta-controls-align-left"><div class="vc_tta-tabs-container"><ul class="vc_tta-tabs-list"><li class="vc_tta-tab vc_active" data-vc-tab><a href="#1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-tabs data-vc-container=".vc_tta"><span class="vc_tta-title-text">Foto 1</span></a></li><li class="vc_tta-tab" data-vc-tab><a href="#1516734230514-f30bfe9c-3400" data-vc-tabs data-vc-container=".vc_tta"><span class="vc_tta-title-text">Foto 2</span></a></li></ul></div><div class="vc_tta-panels-container"><div class="vc_tta-panels"><div class="vc_tta-panel vc_active" id="1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-content=".vc_tta-panel-body"><div class="vc_tta-panel-heading"><h4 class="vc_tta-panel-title"><a href="#1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-accordion data-vc-container=".vc_tta-container"><span class="vc_tta-title-text">Foto 1</span></a></h4></div><div class="vc_tta-panel-body"><div class="vc_row wpb_row vc_inner vc_row-fluid"><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-4"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_single_image wpb_content_element vc_align_left">
		<div class="wpb_wrapper">
			
			<a class="prettyphoto" rel="prettyPhoto[rel-429-1394615789]" href="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/Neg_nr14331_Pergalės-prieš-Vokietiją-minėjimas-centrinėje-Šiaulių-aikštėje-1024x649.jpg" target="_self"><div class="vc_single_image-wrapper  "><div class="hover-effect h-style wpb_el_border"><img width="150" height="150" src="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/Neg_nr14331_Pergalės-prieš-Vokietiją-minėjimas-centrinėje-Šiaulių-aikštėje-150x150.jpg" class="vc_single_image-img attachment-thumbnail" alt="Pergalės prieš Vokietiją minėjimas, centrinėje Šiaulių aikštėje" srcset="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/Neg_nr14331_Pergalės-prieš-Vokietiją-minėjimas-centrinėje-Šiaulių-aikštėje-150x150.jpg 150w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/Neg_nr14331_Pergalės-prieš-Vokietiją-minėjimas-centrinėje-Šiaulių-aikštėje-550x550.jpg 550w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/Neg_nr14331_Pergalės-prieš-Vokietiją-minėjimas-centrinėje-Šiaulių-aikštėje-200x200.jpg 200w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/Neg_nr14331_Pergalės-prieš-Vokietiją-minėjimas-centrinėje-Šiaulių-aikštėje-380x380.jpg 380w" sizes="(max-width: 150px) 100vw, 150px" /><div class="mask"><i class="icon-search"></i><span class="img-rollover"></span></div></div></div></a>
    
		</div>
	</div>
</div></div></div><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-8"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_text_column wpb_content_element ">
		<div class="wpb_wrapper">
			<p>Pergalės prieš Vokietiją minėjimas, centrinėje Šiaulių aikštėje.</p>

		</div>
	</div>
</div></div></div></div></div></div><div class="vc_tta-panel" id="1516734230514-f30bfe9c-3400" data-vc-content=".vc_tta-panel-body"><div class="vc_tta-panel-heading"><h4 class="vc_tta-panel-title"><a href="#1516734230514-f30bfe9c-3400" data-vc-accordion data-vc-container=".vc_tta-container"><span class="vc_tta-title-text">Foto 2</span></a></h4></div><div class="vc_tta-panel-body"><div class="vc_row wpb_row vc_inner vc_row-fluid"><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-4"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_single_image wpb_content_element vc_align_left">
		<div class="wpb_wrapper">
			
			<a class="prettyphoto" rel="prettyPhoto[rel-429-1303680574]" href="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/34_Šiaulių-Didžiosios-Choralinės-sinagogos-vadintos-Baltaja-gulbe-griuvėsiai.jpg" target="_self"><div class="vc_single_image-wrapper  "><div class="hover-effect h-style wpb_el_border"><img width="150" height="150" src="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/34_Šiaulių-Didžiosios-Choralinės-sinagogos-vadintos-Baltaja-gulbe-griuvėsiai-150x150.jpg" class="vc_single_image-img attachment-thumbnail" alt="Šiaulių Didžiosios Choralinės sinagogos, vadintos Baltaja gulbe, griuvėsiai" srcset="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/34_Šiaulių-Didžiosios-Choralinės-sinagogos-vadintos-Baltaja-gulbe-griuvėsiai-150x150.jpg 150w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/34_Šiaulių-Didžiosios-Choralinės-sinagogos-vadintos-Baltaja-gulbe-griuvėsiai-200x200.jpg 200w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/34_Šiaulių-Didžiosios-Choralinės-sinagogos-vadintos-Baltaja-gulbe-griuvėsiai-380x380.jpg 380w" sizes="(max-width: 150px) 100vw, 150px" /><div class="mask"><i class="icon-search"></i><span class="img-rollover"></span></div></div></div></a>
    
		</div>
	</div>
</div></div></div><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-8"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_text_column wpb_content_element ">
		<div class="wpb_wrapper">
			<p>Šiaulių Didžiosios Choralinės sinagogos, vadintos Baltaja gulbe, griuvėsiai.</p>

		</div>
	</div>
</div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt/2018/01/31/siauliai-nacizmo-tamsoje/">Šiauliai nacizmo tamsoje</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt">Šiaulių Istorija</a>.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://siauliuistorija.lt/2018/01/31/siauliai-nacizmo-tamsoje/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Šiauliai per pirmą kruviną sovietų viešnagę</title>
		<link>https://siauliuistorija.lt/2018/01/31/siauliai-per-pirma-kruvina-sovietu-viesnage/</link>
		<comments>https://siauliuistorija.lt/2018/01/31/siauliai-per-pirma-kruvina-sovietu-viesnage/#respond</comments>
		<pubDate>Wed, 31 Jan 2018 18:57:15 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[Šiaulių TIC]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[ŠIAULIŲ MIESTO ISTORIJA]]></category>
		<category><![CDATA[Šiauliai Antrojo pasaulinio karo metais]]></category>
		<category><![CDATA[karyba]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://siauliuistorija.lt/?p=422</guid>
		<description><![CDATA[<p>Pagal Sovietų Sąjungos vadovybės planus Šiauliai turėjo būti vienas iš svarbiausių strateginių taškų, kuriame būtų dislokuoti sovietinės kariuomenės daliniai šalyje. Sovietų 11-oji armija dislokavosi Joniškio, Linkuvos, Kuršėnų ir Šiaulių regionuose, o Šiaulius pavertė grupuotės štabu. Keliantis sovietinės kariuomenės daliniams į Lietuvą, o vėliau ir į Šiaulius, šiauliečius dar visai neseniai, prieš mėnesį, užvaldžiusi euforija dėl [&#8230;]</p>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt/2018/01/31/siauliai-per-pirma-kruvina-sovietu-viesnage/">Šiauliai per pirmą kruviną sovietų viešnagę</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt">Šiaulių Istorija</a>.</p>
]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Pagal Sovietų Sąjungos vadovybės planus Šiauliai turėjo būti vienas iš svarbiausių strateginių taškų, kuriame būtų dislokuoti sovietinės kariuomenės daliniai šalyje. Sovietų 11-oji armija dislokavosi Joniškio, Linkuvos, Kuršėnų ir Šiaulių regionuose, o Šiaulius pavertė grupuotės štabu. Keliantis sovietinės kariuomenės daliniams į Lietuvą, o vėliau ir į Šiaulius, šiauliečius dar visai neseniai, prieš mėnesį, užvaldžiusi euforija dėl sovietų išvaduoto iš lenkų okupacijos ir perduoto Lietuvai Vilniaus, po truputį blėso. Vienintelė žydų bendruomenė, kurios gretose tradiciškai dar nuo XIX a. antrosios pusės buvo daug kairiosios minties ir komunistinės ideologijos atstovų, šalininkų ir Komunistų partijos ir komjaunimo rėmėjų, sutiko atvykstančią armiją entuziastingai. Kiti miestiečiai pajuto artėjančią nelaimę.<br />
Raudonosios armijos atnešta katastrofa prasidėjo jau nuo pirmų okupacijos dienų. Nors iš pirmo žvilgsnio viskas lyg ir ėjo įprasta vaga, nes dauguma miesto institucijų pradžioje buvo paliktos veikti ir beveik nereformuojamos, tačiau prasidėjo įstatymais pagrįsta prievarta. Sovietų suformuota statytinė miesto valdžia ėmė leisti įstatyminius potvarkius ir nutarimus, kuriuose buvo numatyta, kad Šiaulių miesto ir apylinkių gyventojai privalo dirbti įvairius darbus: tiesti kelius, statyti tiltus, karinius objektus, Raudonosios armijos reikmėms vežti malkas iš miškų ir pan. Keturi tūkstančiai lietuvių kariuomenės karių buvo verčiami statyti Gruzdžių oro uostą. Ūkininkai privalėjo transportuoti statybines medžiagas – akmenis, žvyrą, smėlį, miško produkciją. Greta to prisidėjo privalomasis Raudonosios armijos dalinių aprūpinimas maistu, už kurį būdavo atsiskaitoma kur kas mažesne nei rinkos kaina. Mieste armijos kariai savo reikmėms užėminėjo butus, namus, kai kur ištisus kvartalus. Taip pat vietiniai gyventojai ir organizacijos privalėjo atiduoti okupantams ginklus. Ginklų nešiotis ne tarnybos metu nebegalėjo net vietinės milicijos pareigūnai.<br />
Okupantų organizuojamas visuotinis nacionalizavimo bumas Šiauliuose nepraleido nė vieno, masiškai nacionalizuoti privatūs butai, visi didesni gyvenamieji namai, autobusai ir sunkvežimiai, viešbučiai (tarp kurių pagrindinis „Berlyno“ viešbutis), prekybos įmonės.<br />
<div class=" vc_row wpb_row  vc_row-fluid"><div class="fullwidthrow" ><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-12"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper"><div class="vc_tta-container" data-vc-action="collapse"><div class="vc_general vc_tta vc_tta-tabs vc_tta-color-wpb_defbtn vc_tta-style-outline vc_tta-shape-rounded vc_tta-spacing-1 vc_tta-tabs-position-top vc_tta-controls-align-left"><div class="vc_tta-tabs-container"><ul class="vc_tta-tabs-list"><li class="vc_tta-tab vc_active" data-vc-tab><a href="#1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-tabs data-vc-container=".vc_tta"><span class="vc_tta-title-text">Foto 1</span></a></li></ul></div><div class="vc_tta-panels-container"><div class="vc_tta-panels"><div class="vc_tta-panel vc_active" id="1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-content=".vc_tta-panel-body"><div class="vc_tta-panel-heading"><h4 class="vc_tta-panel-title"><a href="#1516734230514-5997dc52-0c3f" data-vc-accordion data-vc-container=".vc_tta-container"><span class="vc_tta-title-text">Foto 1</span></a></h4></div><div class="vc_tta-panel-body"><div class="vc_row wpb_row vc_inner vc_row-fluid"><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-4"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_single_image wpb_content_element vc_align_left">
		<div class="wpb_wrapper">
			
			<a class="prettyphoto" rel="prettyPhoto[rel-422-1129082335]" href="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/31_1_Komunistų-ir-jiems-prijaučiančių-eitynės-1024x614.jpg" target="_self"><div class="vc_single_image-wrapper  "><div class="hover-effect h-style wpb_el_border"><img width="150" height="150" src="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/31_1_Komunistų-ir-jiems-prijaučiančių-eitynės-150x150.jpg" class="vc_single_image-img attachment-thumbnail" alt="Komunistų ir jiems prijaučiančių eitynės" srcset="https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/31_1_Komunistų-ir-jiems-prijaučiančių-eitynės-150x150.jpg 150w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/31_1_Komunistų-ir-jiems-prijaučiančių-eitynės-550x550.jpg 550w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/31_1_Komunistų-ir-jiems-prijaučiančių-eitynės-200x200.jpg 200w, https://siauliuistorija.lt/wp-content/uploads/2018/01/31_1_Komunistų-ir-jiems-prijaučiančių-eitynės-380x380.jpg 380w" sizes="(max-width: 150px) 100vw, 150px" /><div class="mask"><i class="icon-search"></i><span class="img-rollover"></span></div></div></div></a>
    
		</div>
	</div>
</div></div></div><div class="wpb_column vc_column_container vc_col-sm-8"><div class="vc_column-inner "><div class="wpb_wrapper">
	<div class="wpb_text_column wpb_content_element ">
		<div class="wpb_wrapper">
			<p>Komunistų ir jiems prijaučiančių eitynės</p>

		</div>
	</div>
</div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div></div>
<p>The post <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt/2018/01/31/siauliai-per-pirma-kruvina-sovietu-viesnage/">Šiauliai per pirmą kruviną sovietų viešnagę</a> appeared first on <a rel="nofollow" href="https://siauliuistorija.lt">Šiaulių Istorija</a>.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://siauliuistorija.lt/2018/01/31/siauliai-per-pirma-kruvina-sovietu-viesnage/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
