Priešistoriniai laikai – Šiaulių Istorija

Gyvenvietės kūrimosi vietos prielaidos

Šiaulių TIC — Wed, 17 Jan 2018 20:23:45 +0000

Dabartinio Šiaulių miesto užuomazgos, tikėtina, buvo kažkur tarp visų šių gynybinės linijos pilių ir aptiktų ankstyvųjų gyvenviečių. Greičiausiai Šiauliai buvo greta arba netoli prekybinių kelių, ten, kur buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, šalia kurios pradėjo formuotis turgaus aikštė ir pirmieji pastatai, tad panašioje vietoje, kurioje dabar stovi Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra ir Prisikėlimo aikštė su miesto rotuše. Tokia praktika būdinga ne tik Šiauliams, bet ir daugumai kitų Europos ir ne tik miestų. Axis mundi (iš lot. k. „pasaulio ašis“) sąvoka apibūdina pasaulio centrą, kuriame paprastai įvairioje mitologijoje arba pasaulio tikėjimuose ir religijose galima aptikti esybių, tokių kaip pasaulio medis, Olimpo kalnas, pasaulio centras ar kt. Tačiau, kaip garsus pasaulio religijotyrininkas Mirča Elijadė teigia, visur žmonės mąsto vienodai, nepaisydami religijos ar įsitikinimų. Visi atranda savo pasaulio centrą, kuriame pastato šventyklą, kaip vietą, jungiančią žemę ir dangų, ir nuo tos vietos pradeda kurtis gyvenvietės, virstančios miestais, valstybėmis. Šiaulių atveju tai yra pirmoji medinė bažnyčia, kurią vėliau pakeitė mūrinė, o žmonės ir toliau kūrėsi šalia šventyklos. Miesto kūrimasis galimai sietinas su teritorija, kuri dabar laikoma miesto centru.

Tad Šiaulių apylinkėse iš karto po paskutinio ledynmečio pasitraukimo ir geresnių sąlygų gyventi atsiradimo pradėjo kurtis ir gyvenvietės, istorijos eigoje pradėjusios formuotis į vieną junginį, tapusį miestu.

Foto 1

Ažūrinis kryžiaus formos kabutis XII–XIV a.

Foto 2

Stilizuotas klevo sėklos formos kabutis.

Foto 3

Kryžminis segtukas I tūkst. vid.-XIV a.

The post Gyvenvietės kūrimosi vietos prielaidos appeared first on Šiaulių Istorija.

Šiaulių žemės formavimasis

Šiaulių TIC — Wed, 17 Jan 2018 20:11:32 +0000

Gyvenvietėse, nutolusiose nuo dabartinio Šiaulių centro, pirmiausiai pradėjo formuotis sėslaus gyvenimo formos. Be Lieporių senosios gyvenvietės, kurioje IV a. gyventojai jau mokėjo lydyti geležį, dar buvo Sauginiai, kurie laikytini pirmąja apgyvendinta vieta Šiaulių žemėje (I tūkstantmetis pr. Kr.), o vėliau – ir kitos gyvenamos vietos prie pilių (manoma, kad jos pradėtos statyti maždaug nuo I tūkstantmečio vidurio arba XI a.). Mokslininkai čia išskiria ištisą piliakalnių gynybinę grandinę (gynybos žiedą), saugojusią prieigas prie strategiškai svarbių Šiaulių žemės kelių. Deja, visos pilys buvo sunaikintos per kryžiuočių karines kampanijas į Lietuvos žemes. Manoma, kad tai įvyko dėl to, kad dauguma gynėjų buvo pasitraukę iš šių tvirtovių ir laukė per lengva pergale patikėjusių įsibrovėlių pasalose. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo teisinga taktika, nes ordino kariai tuo metu toli į Lietuvos kraštą nesugebėjo įsiveržti. Visa Šiaulių žemė anuomet buvo nusėta gynybinių įtvirtinimų, slaptų perėjimų, kūlgrindų, mat šiauliečiai, atsidūrę strategiškai svarbių kelių kryžkelėje, garsėjo kaip pirmieji pasitinkantys priešą iš šiaurės ir jam užkertantys kelią veržtis šalies gilumon. Iš čia ir aplinkinių gyvenviečių, tokių kaip Ginkūnai ar Sauginiai, pavadinimai kilę, o Šiauliai – it šaulys, kuris drąsiai stodavęs į kovą už kraštą.

Foto 1

Sauginių piliakalnis.

Foto 2

Sauginių piliakalnio radinys.

Foto 3

Sauginių piliakalnio radinys.

The post Šiaulių žemės formavimasis appeared first on Šiaulių Istorija.

Teritorijos apgyvendinimas

Šiaulių TIC — Wed, 17 Jan 2018 18:21:50 +0000

Pirmieji gyventojai Lietuvos teritorijoje, taip pat ir Šiaulių žemėje, pasirodė pasitraukus paskutinio ledynmečio Europoje ledynams ir atšilus klimatui, X tūkstantmečio pr. Kr. antrojoje pusėje, kai Viduržemio jūros pakrantėje ir Artimųjų Rytų regionuose jau pradėjo atsirasti pirmųjų civilizacijų užuomazgos.

Seniausias archeologinis radinys Šiaulių miesto teritorijoje – titnaginis strėlės antgalis, rastas Lieporių, kurie dabar yra vienas iš Šiaulių mikrorajonų pietinėje miesto dalyje, senovės gyvenvietėje. Tokie strėlių antgaliai buvo naudojami X tūkstantmečio pr. Kr. pabaigoje – IX tūkstantmečio pr. Kr. pirmojoje pusėje. Žinoma, kad Šiaulių apylinkėse, kaip ir visoje dabartinėje Lietuvos teritorijoje, bent jau nuo III tūkstantmečio pabaigos buvo sėslių gyventojų, kurie, be medžioklės, dar vertėsi žemdirbyste. Patys Šiauliai priklauso labai įvairialypiam baltų genčių arealo regionui. Regione susiduria žiemgalių, žemaičių, aukštaičių ir kuršių arealai, bet labiausiai – žemaičių ir žiemgalių (kad pastarieji Šiaulių apylinkėse taip pat gyveno, rodo archeologiniai duomenys). Šiauliai buvo kultūriškai ir etniškai mišraus regiono dalis.

Foto 1

Stiklinis karolis IV.

Foto 2

Lankinė žieduota segė V-VIII a.

Foto 3

Įmovinis ietigalis IV-VIII a.

Foto 4

Įmovinis ietigalis IV-VIII a.

The post Teritorijos apgyvendinimas appeared first on Šiaulių Istorija.

Šiauliai iki istorijos

Šiaulių TIC — Sat, 30 Dec 2017 09:01:22 +0000

Kiekvieno miesto istorija prasideda šiais būdingais bruožais: į vietovę arba aplinką, kurioje atsiranda gyvenvietės, vėliau virstančios į miestelius, o ilgainiui ir miestus, pirmiausiai turi atsikraustyti žmonės. Jie turi būti ne tie bastūnai, keliaujantys pro šalį, bet tie, kurie nusprendžia dėl vienos ar kitos priežasties apsistoti šioje vietoje, kurią mato kaip savo dabartinius ir ateities namus. Šiauliams, kaip ir visai Lietuvai, nelabai pasisekė: kai pietinėse Europos teritorijose žmonės kūrė sugyvenimo ir ateities planus, iš Lietuvos dar buvo nepasitraukęs paskutinis ledynmetis. Šiam pasitraukus, dar turėjo praeiti nemažai laiko, kol atkeliavę pirmieji gyventojai pradėtų kurti pirmąsias bendruomenes ir gyvenvietes, kurioms prireikė dar daugiau pastangų vytis geresnes ir palankesnes geografines sąlygas turinčias valstybes.