Ne visos priverstinės reformos atneša vien tik blogus padarinius ir nepasiūloma jokių naudingų naujovių, kurių kraštui trūko iki tol. Taip pat ne visi tironai gali būti tik valdžios ištroškę savimylos, kurie neturi nė kr...Skaityti daugiau
1791–1795 m. Šiaulių miesto gyventojai tampa svarbūs sprendžiant miesto savivaldos klausimą. Kaip ekonomijos ir valsčiaus centras, kuriame sutelktos visos pagrindinės krašto valstybinės institucijos, miestas pareiškia norį...Skaityti daugiau
Iš karto po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo ir Lietuvos krašto užėmimo Rusijos imperatorė Jekaterina II, remdamasi Rusijos įstatymu „Malonės raštas miestams“, 1785 m. Šiauliams suteikia šias privilegijas i...Skaityti daugiau
Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliai, kaip strategiškai svarbus taškas, per kurį ėjo pagrindinės geležinkelio linijos, tapo aršių susirėmimų vieta. Tai vienas iš labiausiai nukentėjusių per karą Lietuvos miestų. Rusi...Skaityti daugiau
Po Pirmojo pasaulinio karo Šiauliai netruko atsistoti ant kojų, o miesto gyventojai netgi tapo vienais iš aktyviausių susikūrusios naujos valstybės vidaus gyvenimo ir politikos pamatų kūrėjų. Šiaulių miesto savivalda buvo t...Skaityti daugiau
Šiaulių bendruomenė su vietos inteligentijos atstovais priešakyje aktyviai įsitraukė į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės veiklą nuo pat pradžių. Po kiek daugiau nei mėnesio nuo šios grupės susiforma...Skaityti daugiau
Šiauliai yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas, Šiaurės Lietuvos mokslo, kultūros ir ekonomikos centras, išlaikęs gilias pramonės ir verslių žmonių miesto tradicijas. Tai Lietuvos miestas, kuriame gyvena per 106 tūkstan...Skaityti daugiau