Visada garsėjęs kaip stovintis išskirtinai lietuvių gyvenamose apylinkėse, iš pradžių miestas nenoriai įsileido kitų tautų atstovus. Pirmuosius Šiauliuose nusprendusius įsikurti žydus prekeivius miestas įsileido, nes tur...Skaityti daugiau
XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje jau yra žinomas detalus Šiaulių vaizdas, kuris užfiksuotas 1800-1801 m. sudarytame miesto plane. Tai pirmas miesto ir vienas iš pirmųjų tokių detalių kartografinių darbų Lietuvos isto...Skaityti daugiau
Ekonominį ir pramoninį miesto potencialą skatino besikuriančios vietos įmonės. XIX a. pradžios Šiaulius galima vadinti agrariniu ir prekybiniu miestu, kuriame didžioji gyventojų dalis vertėsi žemdirbyste, nors ir neturėdam...Skaityti daugiau
Vienu aspektu okupacijų padaryta žala miestui, galima teigti, išėjo į naudą – tai buvo postūmis pradėti atnaujinti miesto infrastruktūrą. Šiaulių savivaldybė pradėjo skatinti miesto gyventojus centrą apstatyti mūrinia...Skaityti daugiau
Po karo pramonė netruko atsistatyti į iki karinio laikotarpio padėtį, nes mieste gyveno veiklių žydų bendruomenės atstovų. Iš esmės jų aktyvi gamybinė ir prekybinė veikla formavo miesto gamybinį pajėgumą ir ekonomines ...Skaityti daugiau
1950 m. Šiauliuose jau vėl veikė 27 įmonės – tik trečdaliu mažiau nei prieš miesto subombardavimą per Antrąjį pasaulinį karą. Labiausiai išsiskyrė odos tekstilės ir trikotažo gaminių atstovai. Tai odos fabrikai ir g...Skaityti daugiau