Pramonės situacija mieste
1950 m. Šiauliuose jau vėl veikė 27 įmonės – tik trečdaliu mažiau nei prieš miesto subombardavimą per Antrąjį pasaulinį karą. Labiausiai išsiskyrė odos tekstilės ir trikotažo gaminių atstovai. Tai odos fabrikai ir gamyklos: „Elnias“ (atstatytas po karo buvęs Ch. Frenkelio fabrikas; įmonėje įrengtas pirmasis Lietuvoje konvejeris ir ji greitai tapo stambiausia Šiauliuose), „Batas“, „Stumbras“ (buvęs brolių Nurokų fabrikas). Trikotažo pramonėje dominavo „Elegant“ (1945 m. perorganizuotas į „Verpstą“) fabrikas. Tekstilės pramonėje pirmavo linų apdirbimo fabrikas „Linas“ (buvęs „Semlin“ fabrikas). Visas šias įmones siejo įprastas visoje Sovietų Sąjungoje sovietinės nomenklatūros požiūris į nacionalizuotą pramonės turtą: nuolatinis žaliavų trūkumas, grobstymas pačiose įmonėse, naudojantis užimama padėtimi, ir lėšų švaistymas, dėl to kentėjo darbo sąlygų ir priemonių kokybė.
Maisto pramonei padėjo sparčiai atsistatyti tai, kad mėsos produkcijos gamintoja bendrovė „Maistas“ per karą beveik nenukentėjo, o savo produktus gabeno po visą Sovietų Sąjungą. Taip pat po karo metų greitai atsigavo ir saldainių ir konditerijos fabrikas „Rūta“. Užmezgęs ekonominius santykius su prekybos partneriais visame pasaulyje, jis vėl pradėjo sparčiai augti. Buvusios „Ringuvos“ įmonės sėmenų aliejaus laikymo patalpose įkurtas krakmolo-sirupo fabrikas „Gliukozė“ buvo svarbiausia tokio pobūdžio įmonė Lietuvoje, savo produkciją teikianti visam regionui: Lietuvai, Latvijai, Estijai, Kaliningradui. Alaus darykla „Gubernija“, kaip seniausia Šiaulių pramonės įmonė, veiklą kildinanti dar iš 1665 m. Šiaulių dvarui priklausiusios daryklos, karo metais buvo beveik visiškai sunaikinta, bet sugebėjo atsistatyti ir pradėjo visiškai funkcionuoti. Didžioji produkcijos dalis buvo realizuojama Šiauliuose ir apskrityje, mažesnė dalis – kituose Lietuvos miestuose.
Pokariu Šiauliuose susiformavo metalo apdribimo ir mašinų gamybos pramonė, nors mašinų gamybos įmonių iki tol nebuvo. Pradėjo augti dviračių gamyba – įrengiama sovietų kaip karo grobis prieš nacius konfiskuota ir iš Vokietijos perkelta Šiaulių dviračių gamykla, vėliau pervadinta į „Vairo“. Pradžioje kentėjo dėl prasto žaliavų tiekimo ir niekaip nesibaigiančios įmonės statybos, vėliau išgarsėjo kaip dviračių paaugliams „Kregždutė“ ir „Ereliukas“ gamintoja, kurie buvo gabenami po visų Sovietų Sąjungą ir kai kurias užsienio valstybes. Kitą, naują, pramonės sritį – gipso gamybą – pradėjo „Alebastro“ gamykla. Dar buvo įvairių kitų pramonės sričių, tokių kaip kuro ir energetikos, plytų, durpių, tipografijos, kartono ir kitų, gamyklų ir paslaugų įmonių. Apskritai dauguma tuo metu steigiamų įmonių kūrėsi tarpukariu gyvavusių įmonių vietose.
Palikti atsiliepimą