Svarbiausias miesto prioritetas – švietimas

Jau nepriklausomybės pradžioje į valdžią atėję savivaldybės darbuotojai puikiai suprato švietimo svarbą. Tai pirmiausiai matyti iš to, kiek buvo skiriama lėšų šiam sektoriui gaivinti. Čia Šiauliai neabejotinai pirmavo tarp kitų Lietuvos miestų – skiriamų biudžeto lėšų dalimi beveik dvigubai lenkė laikinąją Lietuvos sostinę Kauną. Pradėtos sparčiai atstatinėti per karą uždarytos pradžios mokyklos. Šiaulių savivaldybės iniciatyva ir pastangomis tiek mieste, tiek visoje Lietuvoje pradžios mokslas tapo privalomas ir nemokamas, prieinamas visiems. Tautinių mažumų – žydų ir vokiečių – progimnazijose, kurias sudarė keturių klasių pradinis mokymas, buvo mokoma gimtosiomis kalbomis. Šiaulių gimnazijos veikla buvo atnaujinta dar Pirmajam pasauliniam karui nepasibaigus. Nepriklausomybės metais atgaivinta miesto gimnazija kurį laiką buvo mišri, tačiau 1928 m. Švietimo ministerijos sprendimu ji buvo išskirstyta į anksčiau gyvavusias atskiras berniukų ir mergaičių gimnazijas. Berniukų gimnazijoje sustiprintas ekonomikos, tiksliųjų mokslų ir klasikinių kalbų sričių mokymas, o mergaičių – užsienio kalbų. Žydų bendruomenės gimnazija buvo išlaikoma iš privačių bendruomenės organizacijos lėšų pramonininkų brolių Nurokų namuose. Rengti įvairūs mokytojų, technikų, valstybės tarnautojų kursai suaugusiesiems, norintiems įgyti vidurinį išsilavinimą. Šie kursai davė pradžią 1921 m. įkurti suaugusiųjų gimnaziją.

Greta tradicinių, valstybinių mokymosi įstaigų buvo steigiamos specialiosios mokyklos: Muzikos mokykla, 1929 m. įkurta Amerikos lietuvių akcinės bendrovės namuose, Dvaro gatvėje; Prekybos mokykla, nuo 1936 m. rengusi Šiauliams, kaip pramonės ir prekybos centrui, taip reikalingus buhalterius, pardavėjus ir apskaitininkus; Amatų vidurinė mokykla, kurioje nuo 1926 m. buvo rengiami dviejų sričių specialistai: staliai ir odų apdirbėjai; Mokytojų seminarija, įsikūrusi 1920 m. buvusiuose grafų Zubovų rūmuose. Pastaroji laikytina pirmąja aukštojo mokslo įstaiga Šiauliuose, kurioje buvo rengiami pedagogai visai Lietuvos švietimo sistemai. 1939 m. iš Klaipėdos į Šiaulius perkeltas Klaipėdos prekybos institutas tapo antrąja aukštąja miesto mokykla. Šiaulių prekybos institutas buvo išbarstytas trijose miesto vietose: Tautininkų rūmuose, Mokytojų seminarijoje, o vėliau dar ir pastatytuose naujuose Pašto rūmuose. Jis rengė aukštos kvalifikacijos specialistus, kurių reikėjo augančioms Šiaulių miesto reikmėms: transporto, prekybos, pramonės, kredito įstaigų, bankų, draudimo specialistus.

1. urbanistika
2. gyventojai
3. švietimas
4. kultūra