Šiaulių žydų indėlis į miesto pramoninę ir finansinę veiklą

Po karo pramonė netruko atsistatyti į iki karinio laikotarpio padėtį, nes mieste gyveno veiklių žydų bendruomenės atstovų. Iš esmės jų aktyvi gamybinė ir prekybinė veikla formavo miesto gamybinį pajėgumą ir ekonomines gaires.

Savo veiklą atnaujino ir vėl pradėjo dirbti Ch. Frenkelio, brolių Nurokų, Rogalinų ir Choronžickių odų apdirbimo fabrikai. Konkuruodami jie ne tik gebėjo lygiavertiškai vienas kitam oponuoti, bet ir Lietuvą palietus pasaulinei XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos krizei susivienyti į kartelinę sąjungą, kuri gebėjo reguliuoti produkcijos kainas ir kiekį, reikalingas vidaus rinkai.

Po karo ypač sparčiai augo miesto tekstilės pramonė, nes buvo numatyta Šiaulius paversti Lietuvos linų apdirbimo pramonės centru. 1920 m. čia iškilo įsteigtas Leibos Bernšteino linų fabrikas „Semlin“, kuriame sezono metu dirbdavo apie 2000 darbuotojų. 1932 m. broliai Joselis ir Mendelis Abramsonai įsteigė net 3 linų apdirbimo fabrikus: „Litlin“, „Litverp“ ir „Virvolit“. Prie šių gamyklų derėjo ir „Audinių“ įmonė, audusi medvilnines, linines ir vilnones medžiagas. Šis fabrikas padarė didelę įtaką tolesnei Lietuvos tekstilės pramonės raidai.

Tarpukario pramoninę ir prekybinę veiklą kreditavo įsteigti žydų bankai: Š. Nuroko banko namai, I. Choronžickio bankas, Komercijos bankas. Šie teikė paslaugas privatiems asmenims, bet visų pirma didelėms įmonėms, prekybos įstaigoms, įvairiems susivienijimams, miesto savivaldybei. Pvz., Š. Nuroko banko namai dažniausiai finansavo Nurokų fabriko veiklą ir pan.

Be gamyklų, mieste taip pat netrūko prekybos įstaigų, parduotuvių. Dauguma jų priklausė žydams ir garsėjo tuo, kad prie prekių paprastai nebūdavo kainų, nes visi apsipirkimai tokiose vietose – amžinų derybų klausimas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Paprastai šios įstaigos kūrėsi miesto centre, aplink vieną iš lankomiausių vietų – kino teatrą „Kapitol“.

Dėl žydų verslumo Šiauliai netruko ne tik atkurti savo pramonę ir prekybą į iki carinio laikotarpio laikų, bet ir pralenkti.

Ch. Frenkelio fabrikas nuo Prūdelio pusės

Ch. Frenkelio fabrikas nuo Prūdelio pusės.

Šiaulių Didžioji Choralinė sinagoga, vadinta Baltąja gulbe

Šiaulių Didžioji Choralinė sinagoga, vadinta Baltąja gulbe.

31
Sau
2018

Facebook

Palikti atsiliepimą

Jūsų el.paštas nebus publikuojamas
*