Prekybos kelių tiesimas ir miesto augimas
XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje jau yra žinomas detalus Šiaulių vaizdas, kuris užfiksuotas 1800-1801 m. sudarytame miesto plane. Tai pirmas miesto ir vienas iš pirmųjų tokių detalių kartografinių darbų Lietuvos istorijoje. Šiame plane aiškiai matyti, kaip išdėstyti augančio miesto pastatai, gatvės ir tarpmiestiniai keliai. Tiesioginę įtaką miesto augimui ir ekonominiam vystymuisi turėjo prekybiniai keliai. XIX a. pradžioje Šiauliai stovėjo pašto kelių sandūroje, kurių vienas vedė iki pat Palangos, kitas – Panevėžį, o toliau – jau ir į Vilnių. Vėliau, 1835–1858 m., buvo nutiestas labai svarbus iš Rygos per Šiaulius į Tilžę vedantis plentas, kurio reikšmė išaugo dar nepabaigus tiesti, 1853–1856 m. per Krymo karą, kada buvo užblokuoti visi Baltijos jūrų uostai. Tai savo ruožtu lėmė Šiaulių ekonominį pagyvėjimą. Keliais traukė pašto arkliai ir privačios turtingų miestiečių ir valstybės tarnautojų karietos. Netoli Šiaulių, miesto apylinkėse (netoli dabartinių Bubių ir Šaukėnų gyvenviečių), 1825–1831 m. kastas kanalas, žinomas kaip Dubysos–Ventos perkasa, kuris buvo ambicingo projekto, turėjusio sujungti Baltijos ir Juodąją jūras, dalis. Kanalo statyba buvo didžiausi tokio pobūdžio to meto darbai visoje Rusijos imperijoje. Tikėtasi sujungti Nemuno baseiną su Baltijos jūra, nes upės žiotys po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų atiteko Prūsijai, ir Rusijos imperijai prireikė ieškoti kitų būdų pasiekti Baltijos jūros. Statybos nutrūko dėl 1831 m. sukilimo ir vėlesni bandymai jas atnaujinti buvo nevaisingi. Ilgainiui šio kanalo reikšmė sunyko atsiradus kitoms susisiekimo alternatyvoms. Buvo atidaryta Liepojos–Romnų geležinkelio linija (1871 m. rugsėjo 4 d. Kaišiadorių–Liepojos ruožas, 1873 m. lapkričio 1 d. atšaka Radviliškis–Kalkūnai), kuri Šiaulius sujungė su svarbiais Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos punktais. Reikia nepamiršti ir anksčiau nutiesto Rygos–Tauragės plento, todėl miesto augimas tapo nesustabdomas. Per 52 metus (1861–1913 m.) gyventojų skaičius išaugo nuo beveik 6 tūkstančių iki daugiau kaip 23,5 tūkstančio, tai leido Šiauliams tapti antru pagal gyventojų skaičių Kauno gubernijos miestu. Nuo 1861 m. užfiksuotų 467 namų 1910 m. skaičius šoktelėjo iki 1853, iš kurių 221 namas jau buvo mūrinis. XVIII–XIX a. sandūroje pradėta rūpintis miesto apželdinimu, tačiau išskirtiniais žaliaisiais plotais garsėjo tik Didždvaris ir jame įkurtas parkas, kuris ilgainiui tapo atviras visiems miesto gyventojams. Kita vertus, mieste žaliųjų plotų netrūko, nes daug kur buvo įrengti sklypai su sodais.
Palikti atsiliepimą