Šiaulių valdžios elitas

Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta svarbiame to meto dokumente, Livonijos akte, 1254 m. Voluinės, arba kitaip Hipatijaus, metraštyje aprašoma 1219 m. Lietuvos žemių konfederacijos ir Haličo-Voluinės kunigaikštystės sutartis, kurioje minimi Šiaulių žemės kunigaikščiai Bulioniai (Bulaičiai), tada valdę Šiaulių apylinkes, gyvenę Bulėnuose ir Buleinėje, kuri žinoma dar ir XIX a. kaip Šiaulių parapijos bažnyčios vieta. Tad Bulioniai turėjo gyventi dabartiniame Šiaulių miesto centre, ten, kur, manoma, prasideda miesto ištakos, ir iš ten valdę žemės valdas. Apie šiuos vietos valdovus brolius štai kas rašoma: „Vismantas, kurį nužudė Mindaugas ir paveržė jo žmoną, ir jo brolius išžudė: Gedvilą, Sprudeikį.“ Žinoma, kad 1219 m. Šiaulių žemė ir kitos teritorijos yra atstovaujamos vietos didikų giminės, kuri tuo metu rėmė tiek Mindaugą, tiek kitus didžiuosius kunigaikščius. Vėlesnėse vidaus kovose dėl valdžios, kurių metu Mindaugas siekė pajungti visas žemes savo valdžiai, šiauliečiai palaikė žemaičių kunigaikštį Vykintą, kuris priešinosi Mindaugo planams, prieš jį sukildamas. Bet jis pralaimėjo, o jo sąjungininkai iš Šiaulių Bulioniai, visi trys broliai Vismantas, Gedvilas ir Sprudeikis, žuvo arba buvo nužudyti. Beje, vidaus kovose žuvusio Vismanto žmoną, vieną iš Šiaulių žemės didikų atstovių, netrukus vedė Mindaugas ir ji 1253 m. buvo karūnuota kaip karalienė Morta, tad Šiaulių kraštas gali pelnytai didžiuotis iš čia kilusia vienintele Lietuvos istorijoje karaliene.

Žiemgalos sutartis p51

Žiemgalos sutartis p51.

Žiemgalos sutartis p51

Žiemgalos sutartis p51.

Karalienė Morta

Karalienė Morta.

18
Sau
2018

Facebook

Palikti atsiliepimą

Jūsų el.paštas nebus publikuojamas
*